Kūčiukai

Prieš šventes įrašai tiesiog pasipylė vienas po kito.

Vakar artėjančių švenčių proga sugalvojau kepti kūčiukus, nes esant Graikijoje jų tikrai rasti negalėčiau turbūt niekur, tad kodėl to nepasigaminus namie? Receptą ėmiau iš internetinio kulinarinio žurnalo „ºC”, padvigubinusi kiekius. Išėjo net trys didelės kepimo skardos gardžių kūčiukų, kurie tikrai skanesni už pirktinius (kaip ir turbūt viskas, kas gaminama kiekvieno namuose).

Reikia:

• 300 ml šilto vandens
• 500 g miltų (turinčių didesnį skaičių)
• 1 pakelis sausų mielių (ar atitinkamas kiekis šviežių)
• 5-6 valg. šaukšt. cukraus
• žiupsnelis druskos
• 2 valg. šaušt. aliejaus
• 2-3 valg. šaukšt. aguonų

Visų pirma pašildome šiek tiek vandenį (panašiai iki 35 C), užpilame dubenėlyje mieles, jas ištirpiname, palaukiame apie 5 min., kol jos pradės veikti ir kiek suputos. 

Didesniame dubenyje išsijojame miltus, padarome įdubimą viduryje ir supilame mieles su vandeniu. Išmaišome, tada suberiame cukrų, druską, aguonas, aliejų ir užminkome tešlą. 

Dubenį uždengiame ir paliekame kur šiltai, kad tešla padvigubėtų.

Pakilusią tešlą dedame ant miltais pabarstyto paviršiaus ir minkome, kol ji tampa elastinga. Jei reikia, beriame dar po šiek tiek miltų (man reikėjo), kol nelips prie rankų. 

Iš bendros tešlos imame po nedidelę dalį ir formuojame pailgas virveles, piršto storio. Supjaustome nedideliais gabalėliais ir dedame į kepimo formą, kurioje patiesiau kepimo popierių ir pabarsčiau miltais. 

Tą patį veiksmą atliekame su visa tešla. 

Kepame įkaitintoje iki 180 C orkaitėje apie 10-15 min. Aš kepiau viršutinėje orkaitės lentynoje, taip gražiau parudavo. Galima įpusėjus kepimo laikui, pamaišyti mediniu šaukštu, kad pagelstų iš visų pusių. 

Jei norisi traškesnių, kūčiukams iškepus, juos dar palaikome išjungtoje orkaitėje (aš buvau tam pravėrusi dureles).

Tad štai ir turime pagamintus puikius kūčiukus šventiniam stalui. Per Kūčias mes šeimoje turime žaidimą - nežiūrint, imame saują kūčiukų, jei ištraukiame lyginį skaičių, reiškia, jūsų laukia vestuvės ateinančiais metais, jei nelyginis - teks metus leisti vienam ar bent jau be vestuvių :)

Dar turime ir kitų žaidimų - šiaudo traukimas iš po staltiesės - jei ištrauksi ilgą - tavęs laukia ilgas gyvenimas, jei trumpą - deja, toks ir gyvenimas :)

Po to vaško lydymas šaukšte ir po to išlydyto vaško pylimas į vandenį, gaunasi kokia nors figūra, po to bandai spėlioti, kas čia išėjo. Labai smagus žaidimas. 

Turime dar ir tokį su batais, kai dvi netekėjusios merginos meta po batą sau už nugaros. Kuri toliau numeta, ta anksčiau išeis iš namų :) Na ir paskutinis, kurį žaidžiame, tai po kiekvienu iš trijų puodelių paslepiami vestuvinis žiedas, moneta ir anglis (berods). Kas ką ištraukia, tas laukia ateinančiais metais.

Juokas juokais, bet man labai patinka visi burtai ir žaidimai Kūčių vakarą, jie padaro šią naktį tokia stebuklinga. Visi šie paminėti žaidimai žaidžiami beveik kasmet, juos inicijuodavo močiutė, o pastaraisiais metais mes ir patys jų vis prašome. Smagu, kai taip susiburia visa šeima ir smagiai šurmuliuoja šventinės nuotaikos pilnuose namuose.

O jūs, kaip praleidžiate Kūčias ir šv. Kalėdas? Ar ir pas jus yra kokių tradicinių žaidimų, burtų? O kaip su dvylika patiekalų, kurių privalu visų paragauti? :)

Šokoladinės dovanėlės

Argi nesmagu gauti dovaną (ne vien Kalėdų proga), kurią pats pagaminai? Man tai šimtą kartų geriau, nei kita eilinė dovana. Darydamas tokią dovaną, žmogus norom nenorom įdeda tiek savo širdies, pastangų, tad neįvertinti tokios dovanos, manau, neįmanoma. Kad ir kokia ji bebūtų - ji draugo rankomis sukurta, padaryta čia ir dabar, turint galvoje būtent tą asmenį, kuriam ji skirta. Netikiu, kad egzistuoja dar geresnės dovanos už tokias! 

Tad kaip tik vakar mokykloje gaminau šokoladinius saldainius, kurie tikrai puikiai tiktų, kaip saldi dovanėlė ar tiesiog graži šventinio (ir ne tik) stalo puošmena. O tokie, kuriuose įsmeigsime pagaliuką, vaikams tikiu, kad labai patiks, atrodys žaismingai ir jų neliks per minutę. 

Kiekiai labai apytiksliai, nes daugiausia tai priklauso nuo to, kiek saldainių norite pasigaminti. Mokykloje mes lydėme po 600 g baltojo, juodojo ir pieniško šokolado, bet namuose to tikrai nereikėtų daryti :)

Rekomenduočiau daugiausia (kokius 200 g) išlydyti tokio šokolado, kuris jums labiausiai patinka. O kitų dviejų (ar tik vieno mėgstamo) po 100 g. Be to, kalbu apie tą tikrąjį šokoladą, kuriame yra kakavos sviesto

Tam, tiesa, reikia maistinio termometro, norint neperkaitinti šokolado, kad jis būtų tinkamas gamybai. Lydome ant garų vonelės.

Dar labai svarbu paminėti, kad lydant juodajį šokoladą reikia lydyti, kol temperatūra pasieks 50 C, pienišką - iki 45 C, baltąjį - iki 43 C. 

• 200 g juodojo šokolado
• 100 g pieniško šokolado
• 100 g baltojo šokolado
• trupučio brendžio

Kai jau susiruošėme šokoladą (sulaužėme gabaliukais), dedame į indą ant garų vonelės apie 130 g viso turimo kiekio pagrindinio šokolado. Kai pasiekiame reikiamą temperatūrą, nuimame dubenį nuo garų, maišome intensyviai, kol išsilydys visos šokolado dalelės, tuomet suberiame likusią dalį šokolado ir maišome, kol ištirps. 

Taip pat padarome su visais naudojamais šokoladais. Tik tiems, kurių naudojame po 100 g, pasiliekame apie 30 g. 

Tada kiekvieną išlydytą šokoladą pastoviai maišome, stengdamiesi ištrinti jame esančias kakavos sviesto daleles ir kol temperatūra nukrinta iki 29-30 C. Tuomet pilame po kelis lašelius brendžio, maišydami žiūrime, kada šokoladas pakankamai sutirštės, tuomet pilame šokoladą į konditerinį maišelį (su kokiu tik norime antgaliu) ir ant skardos su kepimo popieriumi formuojame saldainius. Norint saldainius išpiešti smulkesnėmis linijomis, šokoladą supilame į popierines tūbeles, kurias galima pasidaryti iš sviestinio popieriaus ar į švirkštą be adatos.

Juos papuošti galima įvairiais džiovintais vaisiais, su pienišku ir baltuoju šokoladu puikiai  dera lazdyno riešutai, galimi ir migdolai, pistacijos. 

Riešutai pirmiausia pakepinami orkaitėje, kol apskrunda.

Suformuotus saldainius dedame į šaldytuvą ir paliekame, kol sustingsta. Kai tai įvyksta, jie patys atsiklijuoja nuo popieriaus ir galime juos sudėti į gražias vazeles, dovanų dėžutes.

O štai idėja vaikų pradžiuginimui. Kai jau suformuojame saldainius, įstatome po pagaliuką ir tada dedame į šaldytuvą. Atrodo tikrai labai žaismingai, o kai dar taip skanu!

Trinta pievagrybių sriuba

Visai užmigau! Tiksliau, gal atvirkščiai. Galva net sukasi nuo joje esančių minčių, net dėmesį kartais sunku sukaupti, vakar mokytojas net turėjo sustoti bekalbėdamas ir pabelsti į stalą, nes pastebėjo mane esančią kažkur toli paskendusią mintyse. Tikrai, tada kažką labai rimto mąsčiau, dėliojau planus, kaip čia ką padaryti ir net nepastebėjau, kad išplaukiau pasroviui su mintimis ir nebegirdėjau nieko. 

Bet juk nieko nuostabaus, jau mažiau nei po savaitės sėdėsim lėktuve ir po keleto valandų jau būsim Lietuvoje! Kur kitur šiuo metu gali būti mano mintys :) Na, jos dar ir tarp dovanų, valgiaraščių, desertų išsibarsčiusios. Laimei, dovanos jau visos supirktos, šiandien tikiuosi užbaigti paskutinę, kurią jau greit įteiksiu vienam mielam žmogučiui. Tik žinot ką supratau, kad turiu bėdą su deserto išsirinkimu. Jų tiek daug, tiek visų norisi, o kad atsirastų tik vienas, dėl kurio galėčiau ištirpt čia ir dabar, deja, nėra. Yra tik tie, kurie žavi, bet jų tikrai per daug. Kaip išsirinkti??

Šiandien, tiesa kepu biskvitus šeštadieniniam Black Forest tortui, kurį nešiuosi į darbą, nes tai bus paskutinė (!!) diena jame. Dariau biskvitą pagal mokyklos knygą ir jau buvau išsigandusi, kad nieko gero neišėjo, bet, regis, be reikalo - iškepė tikrai purus ir elastingas šokoladinis biskvitas. Iš tikrųjų, pirmą kartą teko darbuotis su tokiu dideliu produktų kiekių (net 9 kiaušiniais!!), nes idėja yra pagaminti du tortus, vieną man, kitą - draugo darbovietei. Tikiuosi, nieko nesugadinsiu ir tortai tikrai išeis :)

O dar planuose iki šeštadienio yra išsikepti kūčiukų, tų tikrųjų, be pieno, kiaušinių ir pan. Tikrai išsiilgtas skonis, tad labai nekantrauju :)

Šios savaitės meniu labai patinka, esu kelias dienas viena namie, tad nesuku galvos, ar dar kam be manęs patiks tai, ką esu sugalvojusi. Tad vakar buvo trinta pievagrybių sriuba. Pasakysiu, ją išsivirti norėjau gal tikrai daugiau nei metus, bet vis kažkaip to nepadariau iki vakar. Sriuba gavosi tikrai labai švelni, skani, aš ją dar pagardinau labai patinkančiu, kiek sūroko skonio sūriu iš Kipro - Xaloumi. Aš jį tiesiog dievinu, turiu pačias mėgstamiausias salotas su šiuo sūriu, jokios fetos man gali nebūti Graikijoje, jei tik šis sūris egzistuoja :)

O dabar prie esmės. Kadangi, kaip minėjau, esu viena, tad nusprendžiau gaminti iš pusės nurodytų kiekių ir vis tiek gavosi nemažai. Bet, kai rezultatas toks skanus, negi gaila :)

Receptas iš Receptų medžio tinklaraščio.

• 200 g pievagrybių
• pusė poro (baltosios dalies)
• 40 g sviesto
• 100 g pieno (nes grietinėlė mano buvo pagedusi, ach tas neapsižiūrėjimas)
• 4 valg. š. miltų
• 500 ml karšto vandens (buvau pasiruošusi 750 ml, bet pasirodė, kad sriuba bus per skysta)
• aliejaus daržovių kepimui
• druskos, pipirų, taragono*

Supjaustome plonais griežinėliais porą ir pakepiname, kol gražiai apskrunda keptuvėje su įkaitintu aliejumi. Po to į tą pačią keptuvę sudedame skiltelėmis supjaustytus pievagrybius, pabarstome prieskoniais ir pakepiname apie 5-10 min. 

Puode ištirpiname sviestą ir beriame po šaukštą miltus. Kad pavyktų viską išmaišyti (aš maišiau šluotele, kad nesusidarytų miltų gumulėliai), pilame po truputį vandenį ir maišome, kol masė taps vientisa. Sudedame keptuvės turinį, paviriname apie 5 μin. ir supilame pieną. Paragaujame ir, jei trūksta kokių prieskonių, jų įberiame. 

Nuimame nuo ugnies, sutriname ir jau galime ragauti. Kaip sakiau, aš įsidėjau šiek tiek Xaloumi sūrio, taip pat tokioje sriuboje labai tiktų koks pelėsinis sūris ar džiovintos duonos kubeliai.

* Taragonas (angl. tarragon, gr. εστραγόν) - tai naujai atrastos prieskoninės žolelės, kurias man parodė mokykloje vienas virtuvės šefas. Šios džiovintos žolelės suteikia įspūdingą skonį ir aromatą visiems padažams, aš jo dedu beveik visur, kur dėčiau baziliką ar raudonėlį. Kai susijungia su maistu, jis ima skleisti tokį salstelėjusį aromatą, kuris kiek primena cinamoną. Šiuo metu pas mane jis ant bangos.

Imbierinis namelis

Pagaliau suradau dieną, kada galiu užbaigti dar savaitės pradžioje pradėtą darbelį. Apie šitą namelį svajojau jau nuo vasaros turbūt, net į sąrašą buvau įtraukusi, kad būtinai noriu jį pabandyti padaryti. Ir štai - aš jį padariau :) 

Tešlos receptą naudojau pagal Neringą. Jis, mano nuomone, tinkamas tik nameliui, kurio nevalgysite, nes paragavau ir toli gražu nesužavėjo, buvo net neskanus, bet nameliui, kurio ir neplanuojam valgyti, puikiai tiko. Tiesa, naudojau pusę nurodytos produktų normos, nes turimas trafaretas buvo mažo namelio. Beje, trafaretą ėmiau iš internetinio kulinarinio žurnalo „ºC”.

•  200 g kvietinių miltų
• 125 g ruginių miltų
• 1 kiaušinio
• 1 kiaušinio trynio (baltymą pasiliekame glajui)
• 65 g cukraus pudros
• 75 g sviesto
• 90 g medaus
• 1,5 arb. šaukšt. meduolių prieskonių (naudojau cinamoną, gvazdikėlius, muskatą, imbierą ir kardamoną)
• 1 valg. šaukšt. nesaldintos kakavos
• 1 arb. šaukšt. kepimo miltelių

Į nedidelį prikaistuvį dedame gabaliukais pjaustytą sviestą, medų, kakavą ir meduolių prieskonius, kaitiname ant silpnos ugnies, kol sviestas išsilydo. Paliekame atvėsti. Tuomet suberiame cukraus pudrą ir gerai išmaišome, kol viskas susijungia.

Dubenyje persijojame miltus su kepimo milteliais. Į juos supilame atvėsusią sviesto-medaus masę ir dedame kiaušinius, išmaišome ir suminkome tešlą. 

Suformuojame rutuliuką, apvyniojame maistine plėvele ir paliekame šaldytuve apie 1 val., kad tešla sutvirtėtų. Galima, žinoma, tešlą laikyti ir per naktį. 

Tuo metu iš popieriaus išsikerpame norimą namelio formą.

Išimame iš šaldytuvo tešlą, dedame ant švaraus paviršiaus ir iškočiojame 0,5 cm storio lakštą, išpjauname namelio dalis ir sudėliojame jas į kepimo skardą, padengtą kepimo popieriumi. 

Kepame iki 180 C įkaitintoje orkaitėje apie 8-10 min., kol dar meduoliai šilti, dar kartą uždėjus popierines formeles, galima palyginti namelių kraštines jas apipjaustant, jei jos kiek išsikraipė kepimo metu. Atvėsiname meduolius ant grotelių. Kai jie visiškai atvėsta, galima klijuoti namelį.

Klijavimui naudojau tvirtą glajų iš likusio kiaušinio baltymo ir cukraus pudros (nematavau, kiek sunaudojau, bet vienam baltymui reikėtų apie 1 stiklinės cukraus pudros) bei lašelio citrinos sulčių.

Pirmiausia sulipdome visas sienas ir tik kai gerai sustingsta, klijuojame stogą. Aš jį dėjau kitą dieną, kai tikrai žinojau, kad sienos laikosi tvirtai.

Tada jau galima puošti namelį kaip tik sugalvojate. Kadangi man norėjosi spalvų, o maistinių dažų neturiu, bandžiau eksperimentuoti su tomis priemonėmis, kurias turiu namie. Tad geltoną spalvą išgavau į kiaušinio baltymo-cukraus pudros-citrinos sulčių plakinį įbėrusi ciberžolės, glajus labai gražiai nusidažė geltonai. Norėjau išgauti ir raudoną spalvą, bet jokia mano turima priemonė nepadėjo išspausti tokios raudonos, kurios norėjau. Gavosi tokia blyški ir nešvari rausva, todėl ir namo vainikas yra geltonas, nes žalios spalvos taip pat nepavyko išgauti. 

Tiesa, ant palangių esančios žalios detalės - saldainių, tokių, kaip ant stogo, susmulkintos dalelės, sudėliotos pinceto pagalba. 

Nežinau, kaip jums, bet man buvo labai smagi atrakcija statyti šį namelį, mano akimis pirmasis blynas visai neblogas išėjo, aišku, dekoravimo idėjų kiek pritrūko, bet bendras rezultatas nenuvylė. O tai ir svarbiausia!

Dar pridedu sienų lipdymo eigą.

Creme Brulee ir tas laikas laikas....

Pastarosios dienos man itin sėkmingos - dvi dirbtuvės - du pjūviai į pirštus ir dar toje pačioje rankoje. Apsitvarsčiusi pirštus per praktikos pamoką bandžiau išpiešti dekoracijas ant plastikinių tortų, bet gavosi sunkiai, tik spėju ne vien dėl jau minėtos priežasties, o dar ir dėl gebėjimų trūkumo. Mokytojas, paėmęs susuktą tūtelę pripildytą sviesto kremo, brūkšt brūkšt padarė nuostabius ornamentus, kuriuos liepė atkartoti, ir turbūt galit įsivaizduoti, kaip "identiškai" aš tai padariau :) Na nieko, tam ir yra šios praktikos pamokos, kad įvaldytume pamažu savo ranką, kad ji imtų klausyti ir nedrebėtų, kai to nereikia. 

Taip pat ši savaitė pilna darbų, lakstymų, pasiruošimo kelionei. Per šią savaitę stengiuosi atlikti visus didžiuosius darbus, susipirkti visus reikalingus daiktus, kurių reikės kelionei. O kur dar tos dovanos! Galvoje atrodo idėjos yra, bet jos taip stipriai išsibarsčiusios, kad per tą sąmyšį niekaip negaliu surinkti pasimetusių galvoje dalių į vietas, iki galo įsivaizduoti, ko reikia vienai ar kitai dovanai. Bandau save sustabdyti, kad lėtai apmąstyčiau, kuri smulkmena į kurį dovanos stalčiuką dedasi, bet išeina ne visada. Galvoje dar kirba gausybė minčių, kaip noriu tą ir aną išsikepti Kalėdoms, širdį dirgina faktas, kad namie jau šimtą metų nekvepėjo jokiu pyragu ar sausainiais, o taip norisi ir kūčiukus išsikepti, ir kokį šventinį pyragą, o kur dar paprasčiausi sezaminiai sausainiai, kurių aš taip pasiilgau, bet iš principo neperku iš kepyklos, nes gi ir pati galiu grįžusi išsikepti. Tik niekaip to nepadarau. Pastarąsias kelias dienas vis stengiuosi užbaigti tinklaraštininkų akcijai skirtą dovanėlę, bet, turiu pasakyti, kad idėją keičiau gal kelis kartus, kol galiausiai nusistovėjau prie labiausiai patikusios ir dideliu greičiu ėmiau ją ruošti. Tikiuosi, kad žmogutis gaus ją pačiu laiku, nes baisu, kad neprapultų kur šios šalies pašte, kas yra nemaža tikimybė. Prenumeruojamo žurnalo laukiu jau savaitę, kad kas atneštų, kai spaudos kioskuose jis jau nuo pirmadienio guli, laiško nuo sesers taip pat gerą savaitę jau laukiu ir bijau net pagalvoti, kad jo galiu taip ir nesulaukti. Norisi nueiti į paštą ir garsiai patrepsėti koja, kad jie kažin ką ten daro.

Tad taip ir gyvenu pastarąsias savaites, su kabančiu dideliu minčių debesiu virš galvos, krentančiomis iš jo viena po kitos idėjomis, kur vienos įgyvendinamos, kitos, deja, nukritusios kažkur taip ir dingsta. Ir retkarčiais susimąstau, argi ne pašėlusiai smagus metas Kalėdos? Nes kad ir kaip būtum užsiėmęs, visi tie rūpesčiai sukasi apie šią šventę - dovanų ruošimas, šventinio valgiaraščio kūrimas, laisvadienių dėliojimas, kelionių planavimas ir dar daugiau mažų bei didelių sprendimų priėmimų.
O kur dar naujametinis pažadų sąrašas?! Tiesa, aš tokį darau labai simbolinį, sau mintyse pasakau, ką noriu padaryti ir ko norėčiau atsisakyti, nes patys svarbiausi sąrašo punktai tikrai nepasimirš, o tie, kuriais nelabai tikėjau, tegu ir išnyksta tyliai apie save neprimindami. Tik dar nebuvo laiko apie tokį sąrašą pagalvoti, turbūt teks pasukti galvą kiek vėliau.

Šią savaitę per vadinamąsias dirbtuves virtuvėje gaminome labai lengvus desertų variantus. Lengvus ne vien dėl paruošimo būdo, bet ir dėl jų konsistencijos - panakota, Creme Brulee, rizogalo (kurį jau teko gaminti namie) ir pudingą (kurio visiškai nesupratau, jis man nepatiko, buvo tarsi senstelėjusi duona apipilta kiaušinio-pieno mišiniu ir taip iškeptas kažkoks daiktas, vadinamas pudingu). Labiausiai patiko panakota ir Creme Brulee. Tiesa, pastarojo nebuvau nė karto gaminusi ir manydavau, kad jis labai sudėtingas, bet, mano laimei, visai ne - paprasta kaip du kart du :)

Tad pasidalinsiu jo receptuku (mes gaminome iš pusės normos, tad gavosi vienas mažas indelis). Turiu pasakyti, kad šiam desertui pagaminti yra reikalingas termometras ir specialus cukraus degintuvas.

• 500 g grietinėlės (36 % riebumo)
• 70 g pieno
• 50 g cukraus
• nedidelė dalis citrinos žievelės
• vanilės esencijos ar miltelių
• 4 kiaušinių tryniai

Į prikaistuvį pilame grietinėlę, pieną, pusę cukraus kiekio ir citrinos žievelę, viriname ant vidutinės ugnies, pamaišant šluotele. 

Dubenyje lengvai išplakame kiaušinių trynius, suberiame likusį cukrų ir dar kartą perplakame. Kai pienas prikaistuvyje yra kiek pašilęs, pilame nedidelę dalį jo į kiaušinius ir labai gerai išplakame (sulyginame pieno ir kiaušinių temperatūras tam, kad supylus kiaušinius į pieną, jie susijungtų į vieną visumą). Palaukiame, kol pienas užvirs ir tada supilame išplaktus kiaušinius. Šiame procese esame pasidėję šalia termometrą ir švarų dubenį bei sietelį perkošimui. Nuimame nuo ugnies, dedame termometrą į puodą ir tikriname kada temperatūra pasiekia 81 C. Jei temperatūra nepakankama, trumpam dedame puodą vėl ant ugnies ir labai atidžiai su termometru laukiame norimos temperatūros. Kai ji pasiekiama, masė perkošiama per sietelį į dubenį, o tada į kepimui skirtus indelius. Juos užpildome iki pat viršaus. 

Indelius dedame į gilesnę kepimo skardą, kurią užpildome iki 60 % šaltu vandeniu tam, kad Creme Brulee nesudegtų (kiaušiniai labai greitai dega). Kepame įkaitintoje 135 C orkaitėje apie 35 min., galima patikrinti, ar iškepęs, lengvai pastuksenus į kremo viršų, jei jis standus - traukiame kremą iš orkaitės. 

Iškeptus kremus laikome pusvalandį kambario temperatūroje, o tada 1,5 valandai paliekame šaldytuve. 

Tik tada galime berti rudą (kuris turi būti sausas) arba baltąjį cukrų ir jį padeginame su specialiu įrankiu, kurį net nežinau ar įmanoma kuo pakeisti.

Ragaujame tada, kai pastuksenus į cukraus paviršių, jis būna tvirtas. 

Tikrai nemaniau, kad man patiks šis desertas, galvoje sukosi mintis, oj kas čia gali būti skanaus, kiaušinių tryniai ir pienas. Tačiau jis man tikrai patiko, labai malonaus skonio, kreminis desertas.

Pasiruošimas šventėms ir Rakomelo

Šiandien man laisvadienis, tad sugalvojau, kad metas pradėti po truputį krapštytis kuriant šventinę dvasią. Tiesa, pirmieji planai, ką kaip daryti jau atlikti kiek anksčiau, bet vakar pradėjom juos įgyvendinti, nes dienos bėga pernelyg greitai, kad galėtume kažką atidėlioti. Tad vakar sukomplektavome pirmosios dovanos pagrindą, aišku, lieka dar supakavimo džiaugsmai, atviruko sukūrimas, bet tos smulkmenos jau vienas malonumas. Šiais metais kilo šmaikšti atvirukų kūrimo idėja, panaudojus kompiuterines technologijas. Tikiuosi, kad šmaikštu ir įdomu pasirodys ne tik man, bet ir visiems, kurie jas gaus. (Nesibaiminkit, čia tik pirminis variantas, pačio tikrojo neatskleisiu iki švenčių) :)

Taip pat prieš šventes nusprendėme, kad neverta puošti namų, nes mėnesio viduryje iškeliaujame atostogų į Lietuvą ir būsime visą šventinį laikotarpį, tad išpuošti namai tik liūdėtų, kad juose niekas nesibūriuoja ir nešurmuliuoja. Bet negalėjau atsilaikyti idėjai, kuri man šovė vieną dieną žingsniuojant savo rajono gatve iki troleibuso stotelės. Iki jos mane lydi iš abiejų gatvės pusių medžiai pilni prisirpusių, labai išvaizdžių ir kvapnių apelsinų, kurie, deja, nevalgomi (vis netikėjau draugu, kai jis mane įtikinėjo, bet šiandien įdomumo dėlei paragavusi galiu tik pritarti jam, kad buvo teisus, mano gomurys tikrai nesitikėjo tokios karčios/rūgščios atakos iš tokio apvalaus gražuolio), tad kartą eidama pro juos sustojau ir kurį laiką į juos žiūrėjau, ir, žinot, sugalvojau, ką su jais daryti! Kas geriau perteikia Kalėdų kvapą nei apelsinai/mandarinai ir įvairūs prieskoniai? Na, man tai tikrai niekas... Pirma mintis paklausus, kuo gi kvepia Kalėdos, man būtų mandarinai, o į klausimą, koks prieskonis tinkamiausias šiai šventei - turbūt neabejojant atsakyčiau, kad cinamonas ir gvazdikėliai! Tad sujungus apelsiną ir gvazdikėlius gavau nuostabų aromatą, kuris džiugins namuose iki pat švenčių. 

O tai idėjai įgyvendinti reikėjo tiek nedaug - tiesiog išeiti į gatvę ir prisiskinti gražių, prinokusių apelsinų, kurie auga ant kiekvieno kampo, kaip kokie beržai Lietuvoje. Tad net ir nevalgomus apelsinus galima labai puikiai panaudoti namų puošybai ir šventiniam rezultatui sukurti. Αš juos nuploviau, gerai nusausinau, dantų krapštuku padariau skylutes ir tada subadžiau gvazdikėlius, sudėjau į krepšelį ir dabar mėgaujuosi gardžiu aromatu. 

Taip pat, jei niekas nepasimaišys ir nedings įkvėpimas, ateinantį sekmadienį planuoju gaminti imbierinį namelį pagal Neringą. Jau seniai noriu jį pabandyti, aišku, yra didelė nesėkmės tikimybė, bet juk smalsumas yra pažinimo pagrindas, tad nebandęs - nesužinosi.

O dar kitą sekmadienį planuojame su merginomis kepti imbierinius sausainius ir juos dekoruoti. Kol kas norėčiau kepti pagal Citrinos žievelės siūlomą receptą, nes jį bei kelis kitus jau išbandė mano sesuo ir jai šie buvo patys pačiausi, tad keliauju rekomendacijų keliu. 

Tiesa, pradėjusi rašyti įrašą maniau, kad vėl neturėsiu jokio receptuko, kuriuo galėčiau pasidalinti su visais, bet staiga toptelėjo, kad galiu pasidalyti šiuo nuostabiu šildančio gėrimo receptu, kuris ne tik mane, bet ir visus sušalusius graikus šildo taip pat puikiai, kaip koks karštas vynas, yra ne ką mažiau už pastarąjį aromatingas ir puikiai tinkantis jaukiems pasisedėjimams su draugais ir tiesiog artimu žmogumi. Tiesa, jį pasigaminti įmanoma tik turint rakės (graikiško alkoholinio gėrimo), tad jei netyčia parsivežėte jo iš Graikijos, labai siūlau išsivirti šio gėrimo.

Rakomelo (kiekiai tik apytiksliai, saldumą, stiprumą, prieskonių gausą galima reguliuoti)

• 350 ml rakės 
• 3 kupini šaukštai skysto medaus
• Žiupsnelis cinamono
• Žiupsnelis maltų gvazdikėlių (ant peilio galiuko) 

Į prikaistuvį įpilame rakės, įdedame medaus, prieskonių ir ant silpnos ugnies vis pamaišydami kaitiname. Kaitiname tol, kol pradeda pamažu burbuliuoti, leidžiame nugaruoti tam stipriajam alkoholiui, kad galėtume maloniai jį gurkšnoti. Supilame į stiklines ar kokias pasirinktas taures ir lėtai mėgaujamės.Gėrimas stiprokas, bet tikrai šildantis ir tinkantis žiemos speigams :)

 

Na, o pabaigai viena nuotraukytė, kurioje esu aš su mokyklos apranga :) 

Sukaktys, Kalėdų laukimas ir choux su vanile

Prieš kelias dienas netikėtai supratau, kad jau praėjo metai nuo mano pirmųjų įrašų, o aš visai tos progos nešvenčiau! Kokia gėda tokią progą, kaip pirmąjį gimtadienį, pražiopsoti, jis gi visais atvejais būna be galo ypatingas ir svarbus, dedantis pagrindus tolesniam gražiam gyvenimui ir augimui bei tobulėjimui. Tad ta proga, kad tokia puiki šventė mano namuose, kepiau, maišiau ir įdarinėjau prancūziškus pyragėlius - choux, kuriuos įdariau vaniliniu kremu, o kai kuriuos dar pamirkiau į šokoladą, kad būtų dar šventiškesni.

Labai norisi tuo pačiu pasidžiaugti, kad išdrįsau (paklausiau savo draugės) ir pradėjau rašyti istorijas, kurias net ir pačiai labai įdomu perskaityti po kiek laiko, stebėti, kaip viskas pamažu keičiasi ir juda pirmyn. Taip pat džiugu, kad yra žmonių (ne tik tų, kurie mane pažįsta), kurie skaito tai, ką rašau, džiaugiasi kartu su manimi, duoda patarimą ar pasako, kas negerai. Nors kritika priimti visada sunkoka, bet džiaugiuosi, jog yra tokių, kurie visada pasako, kas ir kodėl yra blogai. Be to nebūtų ir tobulėjimo.
Taip pat ta proga, kad jau prisėdau parašyti, noriu pasidalinti nuostabia Kalėdine idėja, kurią pradėjo tinklaraščio "Receptų medis" autorė - tai be galo graži akcija, "Kalėdų senelis slapukas", jungianti tinklaraštininkus. Juk per Kalėdas taip norisi pradžiuginti artimuosius ir draugus mielomis dovanėlėmis, tad kodėl šio džiaugsmo kiek neišplėtus ir nepadovanojus šypsenos dar vienam žmogučiui? Pats maloniausias momentas - tai dovanos kūrimas savo rankomis ir didžiulis tikėjimasis, kad ji patiks ir kitam.
Na, o po šios įžangėlės - prie receptuko, kuris turėjo būti šventinis, bet buvo tik iš dalies, dėl mano padarytų klaidelių, kurių antrą kartą jau tikrai nebūtų.

Choux su vaniliniu įdaru ir šokolado glaistu

Choux tešlai

• 125 ml pieno ir 125 ml vandens
• 100 g sviesto (kamb. temperatūros)
• 1/2 arb. šaukšt. druskos
• 1 arb. šaukšt. cukraus
• žiupsnelis vanilinio cukraus ar esencijos
• 4 vidutinio dydžio kiaušinių
• 150 g miltų

Į puodą supilame pieną, vandenį, dedame gabaliukais pjaustytą minkštą sviestą, beriame druską, cukrų ir ant vidutinės ugnies nuolat pamaišant viriname iki užvirs. Kai pradeda virti, nuimame nuo ugnies, beriame sijotus miltus ir nuolat maišome su mediniu šaukštu (ar dar ir su šluotele permaišiau, kad geriau susiformuotų tešla), kol tešla tampa vientisa. 

Vėl dedame puodą ant silpnos ugnies ir kaitinant nuolat maišome su mediniu šaukštu apie 1 minutę, kad kiek nugaruotų drėgmė. Perkeliame tešlą į dubenį.

Įmušame pavieniui kiaušinius, gerai išmaišome po kiekvieno (tai padaryti buvo kiek keblu, nes kiaušinis sunkiai man norėjosi įsilieti į tešlą, tad vėl šluotelė pagelbėjo). Kai tik viskas susimaišo į vieną tešlą, ji turi būti šilkinė, švelni ir pakankamai tiršta, kad galėtume ją supilti į konditerinį maišelį. Tešla jau paruošta!

Naudojant konditerinį maišelį, į jį pirmiausia įdedame 1 cm skersmens antgalį, tuomet sudedame tešlą ir ant kepimo skardos padengtos kepimo popieriumi, formuojame apvalius pyragėlius. Čia aš padariau pirmąją klaidą - formavau piramidės formos pyragėlius juos susukdama spirale į viršų, nuo to pyragėliai iškepę neiškilo taip, kaip turėjo ir vėsimo eigoje tiesiog sublliūško, nes buvo per sunkūs viršuje, dėl to ir įdaras sunkiai talpinosi juose. Juos formuokite kuo vientisiau, nesukdami maišelio jokiomis pusėmis, tiesiog spausdami ir pamažu kildami į viršų. Taip susidarys pakankamai vietos įdarui.

Kepame įkaitintoje iki 200 C orkaitėje apie 15-20 minučių, kol iškils ir gražiai paruduos, išorėje bus traškūs, o viduje minkšti. Atvėsiname ant grotelių.

P.S. neturint konditerinio maišelio, juos galima formuoti tiesiog šaukšteliu, tačiau tuomet teks prapjauti per vidurį norint įdėti įdaro.

Vanilinis kremas

• 500 g pieno
• 100 g cukraus
• žiupsnelis vanilinio cukraus ar esencijos, galima ir vanilės sėklas naudoti
• 2 kiaušinio tryniai
• 1 kiaušinis
• 60 g kukurūzų miltų
• 200 g grietinėlės (35 % riebumo)

Į puodą pilame pieną, pusę kiekio cukraus ir vanilę. Viriname ant vidutinės ugnies. 

Į dubenį įmušame vieną visą kiaušinį ir du trynius. Šluotele išplakame, kol gražiai susijungia. Supilame kitą dalį cukraus, gerai išsukame. Suberiame sijotus kukurūzų miltus. Vėl labai gerai išsukame, kad neliktų gumulėlių. Kuomet pienas ima virti, pilame šiek tiek pieno į kiaušinius, kad suvienodintume temperatūras. Šluotele labai gerai išplakame kiaušinius, kad temperatūra pasklistų visur. Per sietelį perpilame kiaušinių masę į kitą dubenį, kad gaminamame kreme nebūtų nereikalingų gumulėlių ir jis būtų vientisas.

Kai puode pienas ima virti ir kilti į viršų, į vieną ranką imame šluotelę, į kitą - dubenį su kiaušiniais ir pamažu pilame į pieną nuolat ir greitai maišant. Supylus visą masę, dar kiek virinant maišome, kai kremas sutirštėja, nuimame nuo ugnies ir vis dar greitai maišome. Čia dar vieną klaidelę įvėliau, nes per ilgai maišiau ant ugnies, kai kremas jau buvo susiformavęs. Tapo labai tirštas. Tad maišykite apie pusę minutės, ne ilgiau. 

Atvėsiname. Į didelę kepimo skardą tiesiame kepimo popierių ir paklojame kremą plonu sluoksniu, uždengiame maistine plėvele ir dedame į šaldytuvą kad visiškai atvėstų.

Pagrindinis darbas su kremo pagrindu jau kaip ir baigtas. Šio skonis yra kaip vanilinio pudingo iš pakelių. 

Norint suformuoti kremą, lengvai išplakame šaltą grietinėlę. Imame atvėsusį kremo pagrindą, jį mikseriu perplakame, kad suminkštėtų. Dedame į kremo pagrindą iš pradžių apie 30 % plaktos grietinėlės, šluotele maišome labai greitai, kad susimaišytų temperatūros ir grietinėlė pasklistų visur, o tuomet sudedame ir likusią grietinėlę, tačiau dabar maišome jau atsargiai ir lėtai. Štai ir kremas paruoštas. 

Trumpai dar apie kremą, jis yra laikomas tradiciniu desertiniu kremu, kuris gali būti naudojamas labai plačiai - tortų pertepimams (mes mokykloje pertepėm migdolinį tortą), įvairiems pyragėlių įdarams ir visur, kur reikalingas kremas. Jis standus, gerai laikosi (galima įdėti ir išbrinkintos želatinos prieš dedant į skardą ir atvėsinant), galima įmaišyti šiek tiek alkoholinio gėrimo, kavos, padaryti jį šokoladiniu. Žodžiu, tikrų tikriausias bazinis kremas. 

Tad atvėsusius choux įdarome šiuo kremu. Aš iš kepimo popieriaus susiformavau tokį kūgį, į kurį dėjau kremą ir padariusi mažą skylutę choux šone, pripildžiau kremu. Galima prapjauti šoną ir įdarą dėti šaukšteliu, galima, turint konditerinį ar paprastą (be adatos, žinoma) švirkštą tokiu būdu juos pripildyti. Pasirinkimo laisvė.

Šokoladinis glaistas

Proporcijų esmė - kiek šokolado, tiek grietinėlės

• 100 g juodojo šokolado (55-60 % kakavos)
• 100 g grietinėlės (35 % riebumo)
• gabalėlis sviesto (nebūtinai)

Grietinėlę ir šokoladą, sulaužytą gabaliukais, dedame į dubenį ir jį dedame ant puodo su vandeniu (Ben Mari vadinamas), viriname, lydome šokoladą, pamaišome, kad kuo greičiau išsilydytų. Kai išsilydo apie pusę turimo šokolado, nuimame dubenį ir energingai maišome, kol nuo esamos temperatūros išsilydys ir likusi dalis šokolado. 

Nardiname įdarytų choux "kepures" į šokoladą ir dedame ant grotelių, kad atvėstų. Galima atvėsusius palaikyti šaldytuve, kad geriau viskas sutvirtėtų ir susilietų skoniai. 

Aš, tiesa, pusę mirkiau šokolade, kitą pusę palikau tik su įdaru, norėjau pažiūrėti, kokie skaniau. Tai kiek pravėsę, man buvo skanesni be šokolado, bet palaikyti šaldytuve, su šokoladu pasidarė skanesni, ryškesnio skonio.

Pusrytiniai didriestainiai/ Morning bagels

Visą savaitę jaučiuosi, kaip bėgčiau maratoną, kuris neturi nei aiškios pradžios, o tuo labiau pabaigos. Keliuosi ryte, sugaudau visus paklydusius galus savo sąsiuvinyje iš praėjusių paskaitų, pabimbinėju po namus ir žiūrėk, jau reikia lėkti į troleibusą, kad spėčiau į metro, o iš jo į paskaitas. Būna, kad ir pavalgyt pietų nebespėju, bet tai visai nesvarbu. Dabar artėja pirmojo semestro tarpinis atsiskaitymas iš visų paskaitų ir turiu pasakyti - bijau be galo. Ypač tokių paskaitų, kaip mikrobiologija ir chemija, nes žodynas ten, oj rūta žalioji, dar buvo (ir tebėra) mano ausiai itin naujas ir negirdėtas. Na, bet, reikia stengtis ir tikėtis, kad sunkiu darbu viskas bus pasiekiama. 

Jau praėjo dar vienos dirbtuvės virtuvėje, jos buvo daug ramesnės, gaminome migdolų tortą ir kažką panašaus į vyniotinius su šokoladiniu kremu. Tiesa, kai dieną prieš diskutavome apie tai, kaip viską gaminsime, turbūt kiekvienas iš mūsų įsivaizdavo, kad kepsime gigantiškus tortus ir dejavome, tai kur juos dėsime, negi reikės išmesti, gi kaip gaila ir pan. O kai atėjo gaminimo diena, dėstytojas atsinešė formeles, dydžio sulig tokių, kur smėlio dėžėj "kepdavom" tortus :D Va taip greit ir nutraukė visas mūsų dejones ir klausimus.

Bet už tai išmokau biskvito receptą, kurį vėliau kepė draugė namie, ir gavosi labai purus, minkštas, kvapnus ir tikrai geras. Kai pati kada kepsiu tortą, jau nereikės kvaršinti galvos iš kur pagriebti receptą. Ir dar, tam tortui naudojom tradicinį kepyklų baltą kremą, kurio skonis labai priminė pirktinių pudingų skonį, tad labai džiaugiuosi, kad dabar jau galėsiu pasigaminti tokį kremą pati ir nereikės pirkti sintetinių miltelių.

Dalinuosi keletu nuotraukų (kaip suprantat, jų kokybė prastoka, fotografuoti tenka su telefonu, nes darbo vietoje tokios prabangos kaip fotoaparatas, deja, turėti neįmanoma).

Apkalbėtasis migdolų tortukas, kurio gabaliuką sugebėjau nugvelgbti į namus (čia tokios taisyklės, kad joks patiekalas iš darbo vietos negali iškeliauti į namus, tik į šiukšlių dėžę, labai kvaila taip švaistyti ir produktus, ir tai, ką pagaminame, todėl bandome tyliai sukčiauti ir slapta po darbo rūbais nešiotis dėžutes).

 Šioje nuotraukoje mūsų ir dviejų kitų komandų tortai.

O rytoj su nekantrumu laukiu trečiųjų dirbtuvių. Gaminsime citrinų pyragą, obuolių pyragą, brownies ir spurgas. Pati esu didelė gerbėja visokiausios rūšies obuolių pyragų, tad ką bekeptumėm, manau, man patiks. O draugas jau užsiprašė, kad pagriebčiau keletą spurgų :D Žiūrėsim, ar ir šį kartą pasiseks patyliukais išslinkti su gėrybėmis. 

Tuo pačiu pasidalinsiu didriestainių receptu, kuriuos ryte išsikepiau, nes namie nebuvo nieko valgomo :)

Receptą turiu išsisaugojusi jau senokai, bet tada nešovė mintis užsirašyti iš kur jį paėmiau, tad šaltinio įvardinti negaliu.

Iš nurodytų kiekių išėjo 9 riestainiai po ~110 g.

• 22 g šviežių mielių
• 450 g miltų (įbėriau kiek daugiau, nes labai lipo prie rankų. Naudojau turinčius daugiau glitino, didesnio skaičiaus)
• 300 ml šilto vandens
• 4  valg. š. cukraus (galima ir cukraus pudros)
• 2 arb. š. druskos
• sezamo sėklų (pabarstymui)

Dubenėlyje sumaišome mieles su 100 ml šilto vandens, maišome, kol mielės ištirpsta. Paliekame apie 10 min., kol mielės pradeda veikti (pamažu suputoja). Į didelį dubenį pilame likusį šiltą vandenį, ištirpusias mieles, 1 šaukštą cukraus, visą nurodytą kiekį druskos ir sijojame pusę kiekio miltų. Viską išmaišome ir tada suberiame likusius (sijotus) miltus. Užminkome tešlą, dedame ant švaraus paviršiaus ir minkome, kol tešla tampa glotni ir pradeda "pokšėti". Dedame atgal į dubenį (jį galima ištepti aliejumi), uždengiame ir paliekame šiltai pakilti apie valandą (kol padvigubėja). 

Kai tešla pakilo, padalijame ją į vienodo dydžio bandeles, dedame į miltais pabarstytą kepimo skardą, mediniu šaukštu jas kiek suplojame ir su plonuoju galu padarome viduryje po skylę, pirštais dar praplečiame (bet man galiausiai riestainiai išsipūtė ir skylutės kažkur pradingo). Uždengiame rankšluostuku ir paliekame šiltai, kad jos dar pakiltų (apie 30-40 min.). 

Dideliame puode užverdame vandens, beriame likusius 3 šaukštus cukraus ir dedame po kelis riestainius (kad nesiliestų vienas su kitu), apverdame iš vienos pusės apie 1-2 min., po to iš kitos pusės. Išėmę, nusausiname vienkartiniu rankšluosčiu ar servetėle. Dedame į kepimo popieriumi išklotą skardą. Pabarstome sezamo sėklomis. 

Kepame įkaitintoje 220 C orkaitėje apie 25 minutes. Atvėsiname ant grotelių. 

Aš jas pusryčiams pjoviau išilgai, tepiau sviestu ir valgiau. Tiesa, dar draugą ta proga bėgau žadinti, kad galėtų paragauti dar šiltų riestainių.

Šiaip skanu, bet labai keista man buvo, kad kai įdėjau virt, jos pakeitė tekstūrą, tapo negražios, susiraukšlėjo ir kol kas negaliu suprasti kodėl. Plutelė dėl apvirimo gavosi traški, vidus minkštas, bet norėtųsi suprasti, kaip iškepti tokius labai simpatiškus didriestainius, kaip kad galima gauti parduotuvėse.

Špinatai su ryžiais/ Spinach with rice

Šį vakarą jokios istorijos neparašysiu. Taip tikėjausi, kad į galvą ateis koks įdomus įvykis, pasitaikęs pastaruoju metu, bet, jei kas ir įvyko, esu be galo pavargusi sėdėti priešais kompiuterio ekraną ir bandyti gražiai sudėlioti mintis. Šiandien mokykloje buvo virimo pamokos, tai gaminom visokius pagardus (Hummus, žuvies dažinius ir pan., kai kuriuos net namo parsitempiau, žiūrėsim, kas valgys), o ir receptais norėčiau pasidalinti, bet ne šiandien. Taip tikėjausi, kad per savaitgalį galėsiu atsipūsti, bet ir vėl nesėkmė. Savaitgalis jau suplanuotas iki menkiausios kruopelytės, o po jo ir vėl pašėlusi savaitė. Kai prasidėjo mokslai, visas gyvenimas apvirto aukštyn kojomis, atrodo dar prieš mėnesį iš neturėjimo ką veikti galėjau visą dieną užsiimti nereikšmingais dalykėliais, o dabar vos spėju elementarius pietus pagaminti. Kai kuriomis dienomis mūsų (ar bent jau mano individualiai) pietūs suminimalėja iki tiesiog ryžių košės ar makaronų su sūriu. Šmaikštu, bet taip būna.

Tačiau šiandien gaminau kai ką tradicinio, kas man labai patinka, yra sveika ir lengvai paruošiama. Vadinama tai gal špinatų ir ryžių troškinuku (ar špinatai su ryžiais), vietinių vadinama spanakoryzo (gr. σπανακόρυζο).

Receptas iš mano mokyklinės knygos. 

• 1 kg špinatų (šį kartą naudojau šaldytus, jie jau nuplauti ir paruošti naudotis, bet galima naudoti ir šviežius)
• 150 g ryžių (geriausia naudoti basmati tipo ryžius, nes jie plonesni ir greičiau išverda)
• 1 vidutinio dydžio svogūnas
• 1 citrinos sultys
• Alyvuogių aliejaus
• Druskos, pipirų
• saujelė šviežių krapų

Smulkiai supjaustome svogūną.

Į puodą storu dugnu įpilame šiek tiek aliejaus, kai jis įkaista, suberiame supjaustytą svogūną, kai jis apskrunda, suberiame špinatus, kepiname ant vidutinės ugnies, kol jie suminkštėja ir susidaro vientisa masė. Tuomet supilame citrinos sultis ir šiek tiek vandens. Beriame druskos ir pipirų. Suberiame ryžius ir troškiname, kol jie suminkštės. Esmė panaši, kaip gaminant rizotą, reikia stebėti, kai skysčiai išgaruoja, tuomet įpilame dar šiek tie vandens, kol ryžiai suminkštėja. Jei reikia, dar įberiame papildomai prieskonių, kad būtų skanu. Užberiame susmulkintų krapų, išmaišome.

Palaukiame, kol šiek tiek atvės ir dedame į lėkštes. Bent jau čia, šis patiekalas valgomas su duona, tad jei tik yra noro, atsiriekiame kelias riekes duonos ir skanaujame.
***
Paįvairinimui, į lėkštę įdėkite porą šaukštų natūralaus jogurto, jį paskleiskite visoje lėkštėje. Įdėkite špinatų su ryžiais, juos pabarstykite aitriujų pipirų milteliais (bukovu) ir mėgstamų, ryškesnio skonio, sūriu.

~Recipe in English~

Spinach with rice
4 servings

• 1 kg spinach (I used frozen ones. But you can use fresh as well)
• 150 g basmati rice
• 1 fresh onion
• 1 lemon juice
• olive oil
• salt, pepper
• fresh dill

Warm in a pot some olive oil and add chopped onions. Sauté gently until soft.

Add the spinach (if you're using frozen, you don't need to defrost), stir from time to time until they melt. Add the lemon juice, rice, salt and pepper.  Add some water, cover the pot and let it boil.

Boil until rice is soft. 

Finally, add some fresh dill and serve.

In a plate add some natural yogurt, using a spoon, cover all the plate. Add spinach with rice in the center of the plate. Sprinkle with some bukovo (chilli pepper powder) spice and some hard cheese.

Mielinės bandelės su šokoladu/ Yeast rolls with chocolate

Pirmas laisvadienis per visą savaitę jau beveik baigėsi. Jo, atrodo, net nepajutau, nes prasidėjo gan vėlai, bet visai smagiai. Šiandien sugalvojome, kad reikia prasiblaškyti, pabūti gryname ore ir tiesiog pabandyti pailsėti. Važiavome į nedidelį stadioną stebėti futbolo rungtynių. Taip taip! Didieji futbolo fanai :D Buvo smagu ir nors mūsų palaikoma komanda nelaimėjo, o netgi "stipriai gavo į kaulus" (0:2), bet, galiausiai, ar gi tai svarbu. Pabuvome lauke, šiandien buvo tikrai labai graži diena, be galo saulėta, šilta, o tai ir svarbiausia. 

Šiandien, kadangi tai vėlgi sekmadienis, noriu pavaišinti mielinėmis bandelėmis su šokolado gabaliukais. Iš tikrųjų, jas kepiau prieš kelias dienas ir labai džiaugiuosi, kad nusprendžiau nepalikti šio darbelio sekmadieniui, nes tikrai būčiau neiškepusi. Šiandien jaučiuosi, kad sekmadienio nebuvo, jau vakaras, o aš nuveikiau tik du darbus ir kitiems tingiai pasakiau "ne", šiandien neturiu jėgų. O bandelėmis pasidalinti vis vien labai noriu.

Vėl didžiulės liaupsės už receptą keliauja Aguonėlės tinklaraščiui, kai praėjusią savaitę rinkausi bandeles su obuoliais, radau ir šias, tad buvau nusprendusi, kad tikrai jas kepsiu. Nuostabios, be galo minkštos, skanios, purios, su šokolado gabaliukais. Visiems, kurie mėgsta bandeles, rekomenduoju išbandyti, manau, nenusivilsite!

Gaminau pagal receptą, tik sumažinau šiek tiek mielių kiekį, nes labai daug pasirodė :)

• 250 g miltų (didesnio skaičiaus, turinčių daugiau glitino, čia vadinamų "kietais")
• 15 g (naudojau 12 g) šviežių mielių
• 125 g šilto vandens
• 25 g cukraus
• žiupsnelio druskos
• 35 ml aliejaus (naudojau kukurūzų)
• 50 g šokolado gabalėlių (aš neturėjau tų vadinamų "lašelių", tad tiesiog susmulkinau paprastą)

Aptepimui - kiaušinio trynio ir trupučio pieno (išplakto kartu)

Mieles ištirpiname 25 g šilto vandens. 

Kitame dubenyje išsijojame miltus, beriame cukrų, druską, supilame likusį vandenį, aliejų, ištirpintas mieles ir užminkome tešlą. Man kiek lipo prie rankų, tad įbėriau kelis trupinėlius miltų, o po to viskas susitvarkė. Minkome rankomis (bent jau aš taip dariau) ant švaraus paviršiaus geras 10 min., kol tešla tampa labai glotni. Suberiame šokolado gabaliukus, suminkome dar kartą, kad jie įsimaišytų į bendrą masę. Dedame tešlą atgal į dubenį, jį uždengiame ir paliekame šiltai, kol padvigubės, ~1 val. (aš vėlgi naudojau lengvai pakaitintą orkaitę). Kai tešlą padvigubėja, suformuojame vienodo dydžio bandeles (man išėjo 13 bandelių po 40 g), dedame jas į kepimo skardą, uždengiame ir leidžiame dar kartą pakilti (~45 min.).

Pasiruošiame mišinuką, kuriuo aptepsime bandeles. Dubenėlyje lengvai išplakame kiaušinio trynį ir šlakelį pieno. Aptepame bandeles (tepiau du kartus) ir dedame į įkaitintą 200 C orkaitę bei kepame apie 15 min., kol bandelės gražiai paruduoja. Aš kiek uždelsiau, tai iškepė kiek tamsesnės, nei norėjau. Bet svarbiausia, kad skonio tai tikrai nepagadino. Iškeptas apibarsčiau cukraus pudra. Buvo labai labai skanios. 

***

Recipe in English!

These yeasty rolls with chocolate chips are just perfect for a Sunday morning. Well this time I made them in the middle of the week but it didn't affect the perfect taste! They actually made my day! They are so air-light, fluffy and with chocolate chips. Is it not great for Sunday breakfast or any time snack? For me it definitely is!

Recipe from Aguonėlė blog (recipe in Lithuanian) 

So you need:

• 250 g flour (those with higher number, "hard" ones)
• 15 g (I used 12 g) fresh yeast
• 125 g warm water
• 25 g sugar
• a pinch of salt
• 35 ml oil (I used corn)
• 50 g chocolate chips

To spread on top: 1 egg yolk and 1 table spoon milk whisked together. 

Melt the yeast in 25 g warm water.

In a bowl mix together the flour, sugar, salt, the rest of the water, oil and melted yeast. Place the dough on the clean surface and start kneading. Do it for about 10 mins till it's smooth, not sticky and beautiful. Add the chocolate chips and knead till they incorporated. Put it back to the bowl, cover with a towel and leave it for about 1-2 hours (or till it gets double size) in a warm place (I used lightly preheated oven just to make sure it has the temperature it needs). 

When it's ready, form small balls (I made 13 small ones with the weight of 40 g) and place them in a baking tray, cover again with a towel and leave it to rise, takes about 45 mins. 

Prepare a mixture to spread on top - whisk 1 egg yolk with a bit of milk. Put it on the rolls using a brush. I did it twice just to have a nicer colour in the end.

Preheat the oven to 200 C degrees and bake these rolls for 15 mins till the get a nice brown colour.

I sprinkled icing sugar when the rolls were done. 

Recommend for all these kind of rolls with yeast lover!

Straipsnis žurnale "Virtuvė. Nuo...Iki..."

Noriu pasidalinti su visais, kurie dar nematė ir neskaitė, straipsniu, ar gal tiesiog istorija, kuri puikuojasi šio mėnesio žurnale "Virtuvė. Nuo...Iki...".  Iš karto noriu pasakyti, kad tai yra mano nuomonė, kuri tikrai gali skirtis nuo kiekvieno iš jūsų. Labai džiaugiuosi šia pasitaikiusia galimybe, buvo labai smagu vėl vaikštinėti po miestą ir žvelgti į jį kitomis akimis, renkant informaciją, darant nuotraukas, o ir gaminti tradicinius patiekalus buvo be galo smagu, nes kai kuriuos gaminau pirmą kartą. Tad malonaus skaitymo!

graikija

Pirmasis šokoladinis keksas mokykloje

Vakar buvo neeilinė diena. Mokykloje pirmą kartą ėjome į virtuvę (po dviejų savaičių teorinių paskaitų) ir kepėme pirmuosius pyragus. Nežinau, ar tai buvo dėl pirmo karto, bet didžiulėje virtuvėje tiesiog virė didžiulis chaosas. Visi naujokai, visi nežinantys daug dalykų, klausimų milijonai tiesiog skraidė ore, dėstytojas vienas, o mūsų 15, kaip mažų viščiukų lakstančių po virtuvę ir nežinančių, ką tiksliai pagriebti. Tiesa, prieš patį darbą, mūsų komanda (esam susiskirstę į keturias komandas, kad darbas sklandžiau vyktų) buvo susiskirsčiusi darbais, sukūrėm net planą, ką tiksliai darysime, kai įžengsime į virtuvę, kokia seka sversime visus ingredientus, kas maišys tešlą, kas paruoš kepimo skardas, bet realybė buvo kitokia. Visų pirma, planuojant mes nesuvokėme, kaip pati virtuvė atrodys :D Kiekviena savo galvoje turėjome kitokį jos vaizdą, įėjus, atėjo realybė - viename gale mūsų darbo stalas, visai kitame - reikalingi ingredientai. Tad taip ir lakstėme pasiėmusios sviesto gabalą prie savų svarstyklių, bėgdamos dar ko atsinešti. Ir tai galiausiai sukėlė tokį nuovargį, kai jau įdėjome kepti paskutinį keksą (kiekviena komanda kepė po 4-is keksus), galėjome kiek atsipūsti. Tas nieko nežinojimas, nauja aplinka ir žmonių gausa tikrai išvargino. Kai atėjo metas tuos keksus dekoruoti, atrodo dingo visos idėjos. Pasirinkimas priemonių buvo tikrai didelis (širdį bandė sustabdyti dideli kibirai pilni juodo ir balto šokolado, įvairiausios uogienės, pabarstukai, glaistai ir daugybė kitų dalykų), tad išsirinkti, ką padaryti būtent su vienu vieninteliu keksu buvo sunku. Bet galiausiai žingsnis po žingsnio kažką sudėliojau. Mano dekoruotas keksas buvo šokoladinis. Tad ant jo iš pradžių užtepiau minkšto sviesto, cukraus pudros ir kakavos mišinio (kad viršutinis glajus geriau laikytųsi), palaikiau keksą šaldytuve, kad sustingtų, o po to pasidėjusi ant grotelių (po jomis tuščia kepimo skarda), apliejau lydytu juoduoju šokoladu. Šalia dar turėjau baltojo ir pieniško šokolado, tad šakutės pagalba dviejuose šonuose imant po šiek tiek šokolado iš viršaus, padaromi įbrėžimai. Šaldytuve viskas sustingsta, o tada subadžiau karamelės skeveldras.

Tad štai mano pirmasis kūrinys. Beje, viduje yra šokoladinis keksas, kuris labai lengvai pagaminamas:

• 125 g sviesto (kamb. temp.)
• 125 g cukraus pudros
• 1/8 citrinos žievelės
• 0,5 arb. šaukšt. vanilinio cukraus
• 3 kiaušiniai
• 150 g miltų (kuo mažesnio skaičiaus, čia vadinamų "minkštais")
• 4 g kepimo miltelių
• 25 g nesaldintos kakavos miltelių
• 25 g pieniško šokolado gabaliukų 

Kambario temperatūros sviestą, cukraus pudrą, citrinos žievelę bei vanilinį cukrų maišome mikserio pagalba ar šaukštu, kol masė tampa puri ir šviesios spalvos. Naudojant mikserį, pradedame nedideliu greičiu apie minutę, po to jungiame didžiausią greitį ir plakame, kol masė taps labai puri. Neišjungiant mikserio dedame vieną po kito kiaušinius, po kiekvieno gerai išplakame. Sustabdome mikerį ar tiesiog nustojame maišyti, kai viskas susimaišo. Dedame 2 kartus persijotus miltus, kakavą ir kepimo miltelius. Stengiamės kuo greičiau viską išmaišyti, suberiame šokolado gabaliukus, permaišome ir dedame į riebalais pateptą ir miltais pabarstytą skardą. Kepame įkaitintoje 170 C orkaitėje apie 30-45 min. arba kol medinis pagaliukas taps sausas. 

Iš nurodytų kiekių keksas nesigauna labai didelis, toks kaip matote nuotraukoje. Bet galima viską padvigubinti, tuomet gausis normalaus dydžio skanus keksas. Jis nėra labai drėgnas, tad geriausiai jis tinka prie kavos ar arbatos. 

Turbūt numanote, kad su visais šokoladų apliejimais jis tapo tikrai labai skanus :)

O čia mūsų komandos trys keksai:

Mielinės bandelės su obuoliais/ Yeasty rolls with apples

Baigėsi dar viena savaitė, šiandien pažiūrėjau į kalendorių ir supratau, kad ryt jau lapkritis. Kaip greitai! Nei rugsėjo, nei spalio atrodo kaip nebuvę :) Su ta mintimi, kad jau lapkritis, iš karto man toptelėjo, kad po daugiau nei vieno mėnesio keliausim atostogauti į Lietuvą. Labai džiugu! Kalėdos, sniegas, šaltukas, artimieji... Pamenu, kaip praeitais metais panašiu metu jau skaičiavau dienas iki tokios kelionės ir kaip jos laukiau. Šie metai ne išimtis, laukiu labai, bet skaičiuoti dienų nėra kada. Kai laikas šitaip bėga, imu galvoti, ką per šiuos mėnesius padariau prasmingo, naudingo sau, ar paklojau pamatus sekančiam gyvenimo etapui, ar išnaudojau kiekvieną atsiradusią galimybę. Ir atsakymas dažnai būna neigiamas, tikrai neišnaudojau nė vienos vasaros dienos taip, kad ji išliktų atmintyje, kaip kažkuo ypatinga. Visos liepos ir rugpjūčio dienos man buvo tokios nykios, taip nuoširdžiai laukiau, kad jos greičiau prabėgtų, nenorėjau daryti nieko. Dabar tai visai nesvarbu, bet vėliau, man regis, bus gaila taip iššvaistytų dienų, nes gyvenimas tik vienas, jis eina tik pirmyn, tad jei praleisi vieną galimybę, ji gali niekada nebegrįžti. Todėl po tokios vasaros ar jaučiuosi labai gerai, kad pradėjau mokytis. Kažkur girdėjau kalbant, kad smegenys yra kaip raumenys, jei jų ilgai nemankštinsi, jie subliūkš, taip ir smegenys, jos praras vertingas ląsteles, skirtas mąstymui (na, nežinau, kaip tiksliai paaiškinti). Prisipažinsiu, kad visus šiuos mėnesius, kuriuos praleidau dirbdama padavėja, jaučiausi, kad mano smegenys tiesiog "bukėja", joms nereikėjo daryti nieko, tik prisiminti, kiek cukraus kuris klientas nori savo kavoje. Ir tai mane labai trikdė, nes pripažinsiu, kad pasiilgau kažką mokytis, gauti žinių, naudoti savo galvą ne tik užsakymams, bet ir kažkam daugiau. Todėl viską apskaičiavus, apmąsčius, pateikiau dokumentus ir aš jau mokykloje. Jau praėjo dvi savaitės, gaunamų žinių kiekis ohoho, ypač dar ir dėl to, kad be tos teorijos, kuri yra knygose, kiekvienas dėstytojas kiekvieną kartą pateikia tiek asmeninės patirties, patarimų, kad atrodo norėtųsi viską užsirašyti, kad tik nepamirštum. 

Tiesą pasakius, be to didelio noro studijuoti, labai bijojau vieno dalyko - kad viskas bus graikų kalba, labai nedrąsiai vertinau savo sugebėjimus šia kalba, bet po šių savaičių jaučiuosi daug stipriau. Kai susijungi su visuma, nebemąstai apie kiekvieną žodį pavieniui, atrodo ir supranti viską, o ir rašymas nekelia problemų, kai tempas yra greitas, nebeturi kada mąstyti kurią iš trijų "i" raidžių parašyti tame žodyje, viskas išeina kažkaip savaime. O tai labai džiugina. 

Bet labai nuklydau nuo pagrindinės idėjos, kodėl rašau. Noriu nieko neatidėliodama pasidalinti puikiomis mielinėmis bandelėmis su obuoliais, kurias kepiau vakar. Buvo nuostabūs pusryčiai, su šiltomis bandelėmis, kurios kvepėjo dar nuostabiau, buvo minkštos, įdaras gardus, tad, ko daugiau reikia? 

Receptas iš Aguonėlės tinklaraščio (ten jau radau kito sekmadienio bandeles ir dar didesnę aibę duonų, kurias noriu išbandyti).

Iš nurodytų kiekių man gavosi 9 bandelės po 40 g (įsigijau maistines svarstykles, tad galiu drąsiai kalbėti apie svorius) :)

• 190 g miltų (naudojau turinčius daugiau glitino, t.y. didesnio skaičiaus)
• 10 g šviežių mielių
• 30 g cukraus
• 1 a. š. vanilinio cukraus
• žiupsnelio druskos
• 100 ml pieno
• 25 g sviesto

Įdarui:

• 2 vidutinio dydžio obuoliai (man prireikė tik 1,5, net ir liko)
• 3-4 a. š. cukraus (kad užtektų visiems obuoliams, plius žiūrėti pagal jų rūgštumą)
• 10 g sviesto (jo atsisakiau)

Aptepimui:

• kiaušinio trynio ir šlakelio pieno plakinio
• migdolų plokštelių (jei norima. Aš pusę bandelių barsčiau, kitų - ne)

Mažame inde išlydome sviestą, kai lieka nedideli gabaliukai, geriau nuimti nuo ugnies ir tiesiog išmaišyti, kol ištirps. Supilame pieną ir ant mažos ugnies pašildome, kad būtų drungnas, bet ne verdantis (max. 38 C). 

Mieles užpilame pieno ir sviesto mišiniu, jas ištirpiname.

Aš kombaino neturiu, tad viskas buvo minkoma rankomis. Į dubenį sijojame miltus, beriame druską, cukrų. Padarome viduryje duobutę ir supilame skystąjį mišinį. Sumaišome, kai viskas susijungia, tuomet pradedame minkyti. Ant švaraus paviršiaus minkome tešlą apie 5-10 min., tešla tikrai labai gražiai minkėsi, nelipo prie rankų, buvo elastinga. Dedame atgal į dubenį ir leidžiame pakilti, apie 1 val., kol padvigubėja. Pas mane namie visada būna vėsu, tad kai jau pradedu minkyti tešlą, įjungiu orkaitę ant mažiausios temperatūros, kai ji pašyla, išjungiu ir tuomet dedu kildinimui paruoštą tešlą, uždengtą rankšluosčiu. Taip esu garantuota dėl reikiamos šilumos. 

Kai tešla kyla, pasiruošiame įdarą. Nuplauname, nulupame ir išimame sėklas iš obuolių. Smulkiai supjaustome kubeliais, beriame į puodą. Apibarstome cukrumi (aš ir cinamono šiek tiek užbarsčiau). Kaitiname ant vidutinės ugnies, kol cukrus ištirpsta ir obuoliai suminkštėja (bet netampa koše). Atvėsiname. 

Pakilusią tešlą aš padalinau į 9 vienodo dydžio rutuliukus, juos ant miltuoto paviršiaus po vieną iškočiojau ir dėjau įdarą. Suformavau apvalią bandelę ir dėjau į miltais pabarstytą kepimo skardą. 

Uždengiame rankšluostėliu suformuotas bandeles ir leidžiame šiltai pakilti apie 40 min. 

Įkaitiname orkaitę iki 180 C. Aptepame bandeles kiaušinio ir pieno plakiniu. Mokykloje sužinojau, kad norint, jog gražiau paruduotų kepant, jas reikia aptepti du kartus. Palaukiant, kol pradžius pirmas aptepimas, tada tepti antrą kartą. Dar patarimas, jei norite kuo vientisesnio aptepimo, reikėtų išplaktą kiaušinio ir pieno mišinį perkošti per sietelį, nes kiaušinyje yra daug dalelių, kurios neišsiplaka. Na, bet aš tiek nebežaidžiau. Du kart aptepiau ir tiek. Pabarsčiau pusę bandelių migdolais.

Kepti reikia apie 15-20 min., kol bandelės gražiai paruduos. Iškeptas pabarsčiau cukraus pudra.

Laaaabai skanu :)