Šiandien kaip niekad pasižymiu didele neiškalba, norisi tylėti, nesiklausyti ir apskritai nieko nematyti. Nežinau, kas įtakoja tokią būseną, bet, regis, net noro ieškoti atsakymų nėra. Šiandien gyvenu savo tyliame pasaulyje, į kurį, deja, nekviečiamas net menkiausias saulės spindulėlis, kad ta tyla netyčia nebūtų sugriauta, ir kad man netektų pradėti aiškintis, kas kaip ir kodėl. Bet gi kartais taip gera nieko nesakyti, kasdienybė ir taip perkimšta viskuom, tad kodėl būtent šiandien nepadarius mažyčio išsivalymo ten, kur labai labai reikia?
Bet net ir tylint, paužkandžiauti vis tiek norisi, tad rekomenduoju skanias duonos lazdeles, kurias kartą gaminome mokykloje ir man jos labai patiko, nes man apskritai visų rūšių duonos lazdelės be galo patinka. Norint jų itin traškių, manau, galima po kepimo, dar karštoje orkaitėje (atidarytomis durelėmis) jas kiek padžiovinti.
Dariau pusę normos ir man gavosi tikrai nemažai lazdelių, tik kitą kartą jas kiek ploniau formuočiau, kad būtų traškesnės.
Receptas iš mokyklinės knygos.
125 g margarino (minkšto)
75 g augalinių riebalų
45 g balto sauso vyno (ne pačio prabangiausio)
3.5 g smulkios druskos
75 g tarkuoto kieto sūrio (šį kartą nedėjau)
1 g raudonųjų pipirų
1 kiaušinio (pyliau 30 g kukurūzų aliejaus, nes vis dar pasninkas)
250 g pilno grūdo miltų
75 g paprastų kvietinių miltų
5 g kepimo miltelių
Įkaitiname orkaitę iki 180 C temperatūros.
Abiejų rūšių miltus kartu su kepimo milteliais išsijojame į dubenį.
Kitame dubenyje sudedame visus likusius ingredientus ir išmaišome, kad viskas susijungtų. Tuomet beriame persijotus miltus (ne visus iš karto, kad lengviau išsimaišytų), subėrus paskutinius - galima tešlą minkyti rankomis, kad neliktų sausų miltų ir tešla taptų vientisa, elastinga.
Suvyniojame tešlą į maistinę plėvelę ir dedame ją į šaldytuvą 10-15 minučių, kad kiek sutvirtėtų.
Imame po mažą gabalėlį tešlos, ant švaraus stalviršio rankų pagalba "kočiojame" pailgas lazdeles.
Į platesnę gilią lėkštę pilame šalto vandens, į kitą - įvairių sėklų (turėjau mišinuką skirtą duonai). Iškočiotą norimo ilgio lazdelę keletai sekundžių, prilaikant pirštais už galų, panardiname į vandenį ir tada į sėklas. Dedame lazdeles į kepimo popieriumi išklotą skardą.
Kepame apie 15-20 min., priklausomai nuo lazdelių storio. Atvėsiname ant grotelių.
Mums šios lazdelės sekmadienio pietums buvo puikus užkandis su hummus pagardu, taip pat ir vienas buvo labai gardu pakramsnoti prieš pagrindinį patiekalą, kuris buvo menkė bei kažkas panašaus į bulvių košę su česnaku.
Beje, sekmadienį oficialiai atidarytas pasisėdėjimo kieme sezonas, kas labai džiugina :)