Creme Brulee ir tas laikas laikas....

Pastarosios dienos man itin sėkmingos - dvi dirbtuvės - du pjūviai į pirštus ir dar toje pačioje rankoje. Apsitvarsčiusi pirštus per praktikos pamoką bandžiau išpiešti dekoracijas ant plastikinių tortų, bet gavosi sunkiai, tik spėju ne vien dėl jau minėtos priežasties, o dar ir dėl gebėjimų trūkumo. Mokytojas, paėmęs susuktą tūtelę pripildytą sviesto kremo, brūkšt brūkšt padarė nuostabius ornamentus, kuriuos liepė atkartoti, ir turbūt galit įsivaizduoti, kaip "identiškai" aš tai padariau :) Na nieko, tam ir yra šios praktikos pamokos, kad įvaldytume pamažu savo ranką, kad ji imtų klausyti ir nedrebėtų, kai to nereikia. 

Taip pat ši savaitė pilna darbų, lakstymų, pasiruošimo kelionei. Per šią savaitę stengiuosi atlikti visus didžiuosius darbus, susipirkti visus reikalingus daiktus, kurių reikės kelionei. O kur dar tos dovanos! Galvoje atrodo idėjos yra, bet jos taip stipriai išsibarsčiusios, kad per tą sąmyšį niekaip negaliu surinkti pasimetusių galvoje dalių į vietas, iki galo įsivaizduoti, ko reikia vienai ar kitai dovanai. Bandau save sustabdyti, kad lėtai apmąstyčiau, kuri smulkmena į kurį dovanos stalčiuką dedasi, bet išeina ne visada. Galvoje dar kirba gausybė minčių, kaip noriu tą ir aną išsikepti Kalėdoms, širdį dirgina faktas, kad namie jau šimtą metų nekvepėjo jokiu pyragu ar sausainiais, o taip norisi ir kūčiukus išsikepti, ir kokį šventinį pyragą, o kur dar paprasčiausi sezaminiai sausainiai, kurių aš taip pasiilgau, bet iš principo neperku iš kepyklos, nes gi ir pati galiu grįžusi išsikepti. Tik niekaip to nepadarau. Pastarąsias kelias dienas vis stengiuosi užbaigti tinklaraštininkų akcijai skirtą dovanėlę, bet, turiu pasakyti, kad idėją keičiau gal kelis kartus, kol galiausiai nusistovėjau prie labiausiai patikusios ir dideliu greičiu ėmiau ją ruošti. Tikiuosi, kad žmogutis gaus ją pačiu laiku, nes baisu, kad neprapultų kur šios šalies pašte, kas yra nemaža tikimybė. Prenumeruojamo žurnalo laukiu jau savaitę, kad kas atneštų, kai spaudos kioskuose jis jau nuo pirmadienio guli, laiško nuo sesers taip pat gerą savaitę jau laukiu ir bijau net pagalvoti, kad jo galiu taip ir nesulaukti. Norisi nueiti į paštą ir garsiai patrepsėti koja, kad jie kažin ką ten daro.

Tad taip ir gyvenu pastarąsias savaites, su kabančiu dideliu minčių debesiu virš galvos, krentančiomis iš jo viena po kitos idėjomis, kur vienos įgyvendinamos, kitos, deja, nukritusios kažkur taip ir dingsta. Ir retkarčiais susimąstau, argi ne pašėlusiai smagus metas Kalėdos? Nes kad ir kaip būtum užsiėmęs, visi tie rūpesčiai sukasi apie šią šventę - dovanų ruošimas, šventinio valgiaraščio kūrimas, laisvadienių dėliojimas, kelionių planavimas ir dar daugiau mažų bei didelių sprendimų priėmimų.
O kur dar naujametinis pažadų sąrašas?! Tiesa, aš tokį darau labai simbolinį, sau mintyse pasakau, ką noriu padaryti ir ko norėčiau atsisakyti, nes patys svarbiausi sąrašo punktai tikrai nepasimirš, o tie, kuriais nelabai tikėjau, tegu ir išnyksta tyliai apie save neprimindami. Tik dar nebuvo laiko apie tokį sąrašą pagalvoti, turbūt teks pasukti galvą kiek vėliau.

Šią savaitę per vadinamąsias dirbtuves virtuvėje gaminome labai lengvus desertų variantus. Lengvus ne vien dėl paruošimo būdo, bet ir dėl jų konsistencijos - panakota, Creme Brulee, rizogalo (kurį jau teko gaminti namie) ir pudingą (kurio visiškai nesupratau, jis man nepatiko, buvo tarsi senstelėjusi duona apipilta kiaušinio-pieno mišiniu ir taip iškeptas kažkoks daiktas, vadinamas pudingu). Labiausiai patiko panakota ir Creme Brulee. Tiesa, pastarojo nebuvau nė karto gaminusi ir manydavau, kad jis labai sudėtingas, bet, mano laimei, visai ne - paprasta kaip du kart du :)

Tad pasidalinsiu jo receptuku (mes gaminome iš pusės normos, tad gavosi vienas mažas indelis). Turiu pasakyti, kad šiam desertui pagaminti yra reikalingas termometras ir specialus cukraus degintuvas.

• 500 g grietinėlės (36 % riebumo)
• 70 g pieno
• 50 g cukraus
• nedidelė dalis citrinos žievelės
• vanilės esencijos ar miltelių
• 4 kiaušinių tryniai

Į prikaistuvį pilame grietinėlę, pieną, pusę cukraus kiekio ir citrinos žievelę, viriname ant vidutinės ugnies, pamaišant šluotele. 

Dubenyje lengvai išplakame kiaušinių trynius, suberiame likusį cukrų ir dar kartą perplakame. Kai pienas prikaistuvyje yra kiek pašilęs, pilame nedidelę dalį jo į kiaušinius ir labai gerai išplakame (sulyginame pieno ir kiaušinių temperatūras tam, kad supylus kiaušinius į pieną, jie susijungtų į vieną visumą). Palaukiame, kol pienas užvirs ir tada supilame išplaktus kiaušinius. Šiame procese esame pasidėję šalia termometrą ir švarų dubenį bei sietelį perkošimui. Nuimame nuo ugnies, dedame termometrą į puodą ir tikriname kada temperatūra pasiekia 81 C. Jei temperatūra nepakankama, trumpam dedame puodą vėl ant ugnies ir labai atidžiai su termometru laukiame norimos temperatūros. Kai ji pasiekiama, masė perkošiama per sietelį į dubenį, o tada į kepimui skirtus indelius. Juos užpildome iki pat viršaus. 

Indelius dedame į gilesnę kepimo skardą, kurią užpildome iki 60 % šaltu vandeniu tam, kad Creme Brulee nesudegtų (kiaušiniai labai greitai dega). Kepame įkaitintoje 135 C orkaitėje apie 35 min., galima patikrinti, ar iškepęs, lengvai pastuksenus į kremo viršų, jei jis standus - traukiame kremą iš orkaitės. 

Iškeptus kremus laikome pusvalandį kambario temperatūroje, o tada 1,5 valandai paliekame šaldytuve. 

Tik tada galime berti rudą (kuris turi būti sausas) arba baltąjį cukrų ir jį padeginame su specialiu įrankiu, kurį net nežinau ar įmanoma kuo pakeisti.

Ragaujame tada, kai pastuksenus į cukraus paviršių, jis būna tvirtas. 

Tikrai nemaniau, kad man patiks šis desertas, galvoje sukosi mintis, oj kas čia gali būti skanaus, kiaušinių tryniai ir pienas. Tačiau jis man tikrai patiko, labai malonaus skonio, kreminis desertas.