Trinta pievagrybių sriuba

Visai užmigau! Tiksliau, gal atvirkščiai. Galva net sukasi nuo joje esančių minčių, net dėmesį kartais sunku sukaupti, vakar mokytojas net turėjo sustoti bekalbėdamas ir pabelsti į stalą, nes pastebėjo mane esančią kažkur toli paskendusią mintyse. Tikrai, tada kažką labai rimto mąsčiau, dėliojau planus, kaip čia ką padaryti ir net nepastebėjau, kad išplaukiau pasroviui su mintimis ir nebegirdėjau nieko. 

Bet juk nieko nuostabaus, jau mažiau nei po savaitės sėdėsim lėktuve ir po keleto valandų jau būsim Lietuvoje! Kur kitur šiuo metu gali būti mano mintys :) Na, jos dar ir tarp dovanų, valgiaraščių, desertų išsibarsčiusios. Laimei, dovanos jau visos supirktos, šiandien tikiuosi užbaigti paskutinę, kurią jau greit įteiksiu vienam mielam žmogučiui. Tik žinot ką supratau, kad turiu bėdą su deserto išsirinkimu. Jų tiek daug, tiek visų norisi, o kad atsirastų tik vienas, dėl kurio galėčiau ištirpt čia ir dabar, deja, nėra. Yra tik tie, kurie žavi, bet jų tikrai per daug. Kaip išsirinkti??

Šiandien, tiesa kepu biskvitus šeštadieniniam Black Forest tortui, kurį nešiuosi į darbą, nes tai bus paskutinė (!!) diena jame. Dariau biskvitą pagal mokyklos knygą ir jau buvau išsigandusi, kad nieko gero neišėjo, bet, regis, be reikalo - iškepė tikrai purus ir elastingas šokoladinis biskvitas. Iš tikrųjų, pirmą kartą teko darbuotis su tokiu dideliu produktų kiekių (net 9 kiaušiniais!!), nes idėja yra pagaminti du tortus, vieną man, kitą - draugo darbovietei. Tikiuosi, nieko nesugadinsiu ir tortai tikrai išeis :)

O dar planuose iki šeštadienio yra išsikepti kūčiukų, tų tikrųjų, be pieno, kiaušinių ir pan. Tikrai išsiilgtas skonis, tad labai nekantrauju :)

Šios savaitės meniu labai patinka, esu kelias dienas viena namie, tad nesuku galvos, ar dar kam be manęs patiks tai, ką esu sugalvojusi. Tad vakar buvo trinta pievagrybių sriuba. Pasakysiu, ją išsivirti norėjau gal tikrai daugiau nei metus, bet vis kažkaip to nepadariau iki vakar. Sriuba gavosi tikrai labai švelni, skani, aš ją dar pagardinau labai patinkančiu, kiek sūroko skonio sūriu iš Kipro - Xaloumi. Aš jį tiesiog dievinu, turiu pačias mėgstamiausias salotas su šiuo sūriu, jokios fetos man gali nebūti Graikijoje, jei tik šis sūris egzistuoja :)

O dabar prie esmės. Kadangi, kaip minėjau, esu viena, tad nusprendžiau gaminti iš pusės nurodytų kiekių ir vis tiek gavosi nemažai. Bet, kai rezultatas toks skanus, negi gaila :)

Receptas iš Receptų medžio tinklaraščio.

• 200 g pievagrybių
• pusė poro (baltosios dalies)
• 40 g sviesto
• 100 g pieno (nes grietinėlė mano buvo pagedusi, ach tas neapsižiūrėjimas)
• 4 valg. š. miltų
• 500 ml karšto vandens (buvau pasiruošusi 750 ml, bet pasirodė, kad sriuba bus per skysta)
• aliejaus daržovių kepimui
• druskos, pipirų, taragono*

Supjaustome plonais griežinėliais porą ir pakepiname, kol gražiai apskrunda keptuvėje su įkaitintu aliejumi. Po to į tą pačią keptuvę sudedame skiltelėmis supjaustytus pievagrybius, pabarstome prieskoniais ir pakepiname apie 5-10 min. 

Puode ištirpiname sviestą ir beriame po šaukštą miltus. Kad pavyktų viską išmaišyti (aš maišiau šluotele, kad nesusidarytų miltų gumulėliai), pilame po truputį vandenį ir maišome, kol masė taps vientisa. Sudedame keptuvės turinį, paviriname apie 5 μin. ir supilame pieną. Paragaujame ir, jei trūksta kokių prieskonių, jų įberiame. 

Nuimame nuo ugnies, sutriname ir jau galime ragauti. Kaip sakiau, aš įsidėjau šiek tiek Xaloumi sūrio, taip pat tokioje sriuboje labai tiktų koks pelėsinis sūris ar džiovintos duonos kubeliai.

* Taragonas (angl. tarragon, gr. εστραγόν) - tai naujai atrastos prieskoninės žolelės, kurias man parodė mokykloje vienas virtuvės šefas. Šios džiovintos žolelės suteikia įspūdingą skonį ir aromatą visiems padažams, aš jo dedu beveik visur, kur dėčiau baziliką ar raudonėlį. Kai susijungia su maistu, jis ima skleisti tokį salstelėjusį aromatą, kuris kiek primena cinamoną. Šiuo metu pas mane jis ant bangos.