2012 m. balandžio 29 d., sekmadienis

Choux su kavos skonio įdaru

Praėjusią dieną ryžtingai nusprendžiau, kad trūks plyš turėdama laisvadienį praleisiu virtuvėje ir imsiuosi įvairių kremų, naudojamų konditerijoje, praktikos. Rezultatu likau labai patenkinta ir nuo šiol kas kartą turėdama laisvo laiko skubėsiu į virtuvę su vienu tikslu - išbandyti daug daug kartų tuos pačius kremus, kad tapčiau labiau užtikrinta ir galėčiau juos pagaminti be galybės lapelių ar knygų apsupties. Laisvės pojūtis, kai žinai, ką darai ir kokio rezultato tikiesi, tikrai malonus ir net labai skatinantis.


Ta proga, kad jau pagaminau vanilinio konditerijos kremo, kuris primena vanilinį pudingą iš pakelio, sugalvojau iškepti Choux (plikytų pyragaičių), kuriuos jau buvau kepusi anksčiau. Tik šį kartą sugalvojau kiek paįvairinti įdarą - padariau jį kavos skonio, kuris pasiteisino tikrai visu 100% ir net daugiau! Buvo taip skanu, kad negalėjau sustoti :)
Choux receptą rasite paspaudę ant nuorodos aukščiau. Šiam kartui gaminau iš pusės kiekių, gavosi 23-26 pyragėliai.
O kadangi pyragėlių buvo ne tiek ir daug, kremo vėlgi dariau pusę kiekio.
  • 250 g pieno
  • 50 g cukraus
  • žiupsnelis vanilinio cukraus ar esencijos, galima ir vanilės sėklas naudoti
  • 1 kiaušinis
  • 25 g kukurūzų miltų
  • 150 g grietinėlės (35 % riebumo) (kuo mažiau plaktos grietinėlės, tuo kremas tirštesnis, tvirtesnis ir atvirkščiai)

Į puodą pilame pieną, pusę kiekio cukraus ir vanilę. Viriname ant vidutinės ugnies. 
Į dubenį įmušame kiaušinį. Šluotele išplakame, supilame kitą dalį cukraus, gerai išsukame.  Kuomet pienas ima pamažu virti, pilame šiek tiek pieno į kiaušinius, kad suvienodintume temperatūras. Šluotele labai gerai išplakame kiaušinius, kad temperatūra pasklistų visur. Suberiame sijotus kukurūzų miltus. Vėl labai gerai išsukame, kad neliktų gumulėlių.
Kai puode pienas ima virti ir kilti į viršų, dedame sietelį ant puodo ir perpilame į jį kiaušinius, nuolat ir greitai maišome. Supylus visą masę, dar kiek virinant maišome, kai kremas sutirštėja, nuimame nuo ugnies ir vis dar greitai maišome. Laikome ant ugnies ir maišome tol, kol kremas tampa panašus į tąsų jogurtą. Nuimame nuo ugnies, įmaišome kavą, kurią paruošiame taip: 
  • 2-3 arb. šaukšt. tirpios kavos + 2 arb. šaukšt. vandens. Gerai išmaišome.
Perpilame kremą į metalinę skardą ar kitą indą, paskleidžiame plonu sluoksniu ir dedame į šaldytuvą, kad gerai atvėstų.
Norint suformuoti kremą, lengvai išplakame šaltą grietinėlę. Imame atvėsusį kremą, jį mikseriu perplakame, kad suminkštėtų. Dedame į kremo pagrindą iš pradžių apie 30 % plaktos grietinėlės, šluotele maišome labai greitai, kad susimaišytų temperatūros ir grietinėlė pasklistų visur, o tuomet sudedame ir likusią grietinėlę, tačiau dabar maišome jau atsargiai ir lėtai. Štai ir kremas paruoštas. 
Pripildome konditerinį maišelį ar švirkštą ir pripildome pyragėlius, jei reikia, padarome skylutes pyragėlių apatinėje pusėje, kad būtų lengviau juos pripildyti.
Apibarstome cukraus pudra ar padengiame šokoladu. Skaniausi yra kiek pastovėję šaldytuve, kai kremas kiek suminkština pačius pyragėlius ir skoniai labai puikiai susilieja.

2012 m. balandžio 20 d., penktadienis

Pavėluoti velykiniai sausainiai

Kokie jie dieviški tie graikiški velykiniai sausainiai - tokie traškūs, kvapnūs, tik bėda bėdelė - labai daug juose sviesto. Bet per šventes juk galima atsipalaiduoti! Na, o po švenčių, kai sausainių dar didžiulis kalnas, tenka apsiriboti vienu per dieną, kad grįžtum į prieššventines vėžes. 


Mane apėmusi kažkokia mistinė manija, kuri labai blogai veikia - norisi sugrįžti daugybe prasmių į prieš du metus praėjusią vasarą. Pastarosiomis dienomis vis žvelgiu į tos vasaros nuotraukas ir darosi kažkaip ilgu. Esu labai laiminga dabar, manau, esu sudėliojusi savo gyvenimą į tokias vėžes, į kurias ir norėjau, bet kai kurie dalykai manęs nedžiugina ir labai pikta, kad negaliu taip lengvai visko pakeisti. Na, bet gal taip ir turi būti, kad  iki idealaus gyvenimo trūksta tik tokios galimybės susirankioti viską, kas tau nutiko geriausia per visus praėjusius metus. Deja, kol kas niekas neišrado tokios jėgos ir reikia mokėti džiaugtis tuom, ką turi dabar, kurti planus ateičiai, žiūrėti į gyvenimą kaip į didžiulį stebuklą, kur kasdien gali įvykti kažkas stebuklingo ir neįtikėtinai gražaus. O tai, kas buvo praeityje, na, tegu ten ir lieka. Gyvenimas keičiasi tik todėl, kad mums to reikia, senus dalykus keičia nauji, kiek neįprasti, bet su laiku tampantys mieli ir reikalingi.

Na, o grįžtant prie sausainių, tad tikrai nemažam kiekiui sausainių reikėtų:
  • 500 g sviesto
  • 500 g cukraus
  • nutarkuotos 1 apelsino žievelės
  • druskos
  • vanilės
  • truputis mastichos (nebūtina, nes nežinau, ar įmanoma jos rasti Lietuvoje. Apie mastichą daugiau čia)
  • 4 kiaušinių
  • 1/2 pakelio kepimo miltelių (to standartinio Dr. Oetker)
  • 1 arb. šaukšt. sodos
  • 1350 g miltų
  • 1/2 stiklinės apelsinų sulčių (stiklinė apie 250 ml)
Sviestą išsukti iki purumo, supilti cukrų, ištrinti viską iki purumo. Po vieną sudėti kiaušinius, labai gerai išmaišyti, kad viskas susijungtų į vientisą masę. Sudėti druską, apelsino žievelę, vanilę, mastichą (jei įmanoma jos rasti), supilti apelsinų sultis ir po truputį kratyti persijotus miltus su kepimo milteliais ir soda. Gerai išminkyti, kad tešla neliptų prie rankų.
Palikti tešlą įvyniotą į maistinę plėvelę šaldytuve gerai valandai, kad tešla sutvirtėtų. Išėmus, suformuoti sausainius (galima paėmus nedidelį gabaliuką tešlos, jį iškočioti į virvelę, tuomet iš dviejų galų susukti, kad gautųsi S raidę, arba galima iškočiotą virvelę imti už vidurio, pakelti ir susukti), juos aptepti lengvai išplaktu kiaušiniu (geriau du kartus, palaukiant, kol nudžius pirmasis sluoksnis). Kepti 180 C orkaitėje apie 20-25 min.


Šie sausainiai tikrai labai gardūs, sunku susilaikyti jų nesuvalgius, nes aromatas laikosi labai ilgai, o ir patys nei minkštėja, nei kietėja su kiekviena praeinančia diena.

2012 m. balandžio 12 d., ketvirtadienis

Velykos

Pas mus ir vėl žydi apelsinai. Jų kvapas toks stiprus, kad net apsvaigsti, norisi nuolat jį uostyti, turėti "šalia". 
Tikrai nemažas laiko tarpas praėjo nuo paskutinio įrašo, nesmagu. Bet iš tiesų, šiuo metu turėjau tiek veiklos, kad virtuvė ir kompiuteris liko kone paskutinėje vietoje. Mano virtuvę buvo užėmusi mama, kuri mus lepino visą savaitėlę patiekalais, kurių buvau išsiilgusi.
Dabar, kai visi svečiai išvažiavo, namai atrodo liko be galo tušti. Buvo taip gera grįžti iš darbo žinant, kad juose kažkas yra, kad bus kažkas pagaminta, kad tavęs laukia. Gerai, kad nedidelis laiko tarpas praeis ir mes vėl būsim didelėje šeimoje, tik šį kartelį salos apsuptyje ir su draugo šeima. Šie metai man tikrai ypatingi - turiu progą švęsti Velykas net du kartus! Kone prabanga :)
Nors lietuviškos Velykos buvo kiek neįprastos, net nežinau, ar ko trūko, ar ne, bet greičiau priminė smagius pietus, kai visi susirenkame drauge. Buvo ir kiaušinių, ir gausus maisto stalas, bet gal tiesiog pritrūko Lietuvos, kad iki galo būtų pajusta ta dvasia. 
Dar labai noriu prisipažinti, gal mane kas "nužiūrėjo", nesuprantu, kai tik žengiu į virtuvę, rezultatas to, ką gaminu, būna nesėkmė. Dabar kankinuosi su graikiška velykine pyne Tsoureki, kurią darėme mokykloje, ten gavosi nuostabiai minkšta ir kvapni, o man namie ji gaunasi kieta kaip akmuo, daryk, ką tu nori. Jau du kartus dariau ir abiejų rezultatai šiukšlių dėžėje. Na niekaip nerandu, kas ten ne taip. 
Aš šią pynę tiesiog dievinu dėl joje esančių prieskonių, tad turbūt teks dar kartelį bandyti ir ieškoti klaidų. 
Šiandien (manau, priežastį supratote visi) jokiu receptu nesidalinsiu, nes gamino šią savaitę tik mama, o ir nufotografuoti nieko nespėjau, nes viskas buvo suvalgoma be galo greitai :)

Pasidalinsiu tik fotoreportažu iš praėjusios nepaprastai geros savaitės su visa šeima. Mielieji, buvo labai smagu!