Vaniliniai keksiukai su citrininio kremo įdaru ir morengo viršumi

Šiaip namie keksiukų aš nekepu, nes užtektinai pakanka, kiek jų matau, puošiu, gaminu darbe, bet šiandien sugalvojau, o kodėl gi ne. Gi sekmadienis, galima sau leisti atsipalaiduoti ir pasilepinti saldžiais desertais. 

Receptą radau Lockerz svetainėje, kurioje pateikta keksiukų idėjų net visam mėnesiui! 
Saulėtam, nors ir vėjuotam, sekmadieniui išsirinkau vanilinius keksiukus su citrininio kremo įdaru ir morengo viršumi. 
Keksiukai gavosi nuostabūs - purūs, minkšti, kvapnūs. Kremas - saldžiai rūgštus, tirštas, būtent toks, kokio norėjosi. Na, o ir morengo kepurėlė tiesiog užbaigė visą šią skonių harmoniją suteikdamas orinio lengvumo. Labai rekomenduoju!
Iš nurodyto kiekio gaunasi 12 keksiukų. Jums pateikiu receptą nurodytam skaičiui, o pati kepiau iš pusės kiekių.

• 1 1/2 puodelių pyragų miltų*
• 1 1/2 arb. š. kepimo miltelių
• 1/4 arb. š. druskos
• 125 g sviesto (kambario temperatūros)
• 1 puodelis cukraus
• 2 kiaušiniai
• 1/2 arb. š. vanilinio cukraus ar ekstrakto
• 1/2 puodelio pieno

Citrininiam kremui (dar žinomam kaip Lemon Curd)

• 125 g sviesto
• 85 g cukraus
• 2.5 g kukurūzų krakmolo (jo neturint, naudokite bulvių)
• 2 kiaušinių tryniai
• 125 g šviežiai spaustų citrinų sulčių (jei nesinori labai rūgštaus kremo, dalį sulčių pakeiskite vandeniu)

Morengų viršui 

Nuorodoje pateikti kiekiai gerokai viršijo normas, tad gerai, kad išbandžiau. Sirupo kiekį reikėtų mažinti tikrai per pusę. Tad pateikiu jau sumažintas proporcijas.

• 3 valg. š. vandens
• 1/2 puodelio + 1 valg. š. cukraus
• 2 kiaušinių baltymai
• vanilės

* Pyragų miltai (Cake flour) - jie labai populiarūs Amerikoje ir, jei pastebėjote, daugmoje receptų jie naudojami. Šie miltai daug lengvesni, padaro gaminius ypač purius. Jų paslaptis - kukurūzų krakmolas. Šis magiškas derinys mums padeda pasiekti norimo rezultato tuose receptuose, kuriuose reikalingi tokio tipo miltai. Juos patiems pasigaminti labai paprasta. 

Kadangi Amerikoje naudojami puodeliai, vietoj gramų, pateiksiu skaičiavimą puodeliais. 

Keksiukams:

Įkaitiname orkaitę iki 200 C. Pasiruošiame keksiukų formeles, į jas įdedame formeles.

Dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, druską. Atidedame į šalį.

Kitame dubenyje išsukame sviestą iki purumo, pamažu suberiame cukrų. Kai masė tampa puri ir baltesnė, įmušame vieną po kito kiaušinius, gerai išmaišome. 

Supilame pusę nurodyto pieno, sumaišyto su vanile, jį gerai išmaišome, tuomet suberiame pusę miltų. Kai nebelieka sausų ingredientų, supilame likusį pieną ir po jo - likusius miltus.

Dedame tešlą į paruoštas formeles ir kepame apie 20 minučių, kol gražiai paruduoja.

Citrininiam kremui:

Puode pakaitiname citrinos sultis. 

Dubenyje sumaišome kiaušinių trynius, kukurūzų krakmolą ir cukrų. Supilame pakaitintas sultis, gerai išmaišome. Perkošiame atgal į puodą, kaitiname ant silpnos ugnies, nuolat maišydami, kol kremas sutirštėja.

Nuimame nuo ugnies. Kai temperatūra nukrinta iki 60 C, įmaišome gabaliukais pjaustytą sviestą. Geriausia, kremą pertriname maisto smulkintuvu (antgaliu, kuriuo triname sriubas). Supilame į stiklainį, paliekame atvėsti.

Morengų viršui:

Į nedidelį prikaistuvį pilame vandenį ir dedame cukrų. Kai jis pradeda virti, verdame apie 2 minutes (nuo stipraus burbuliavimo pradžios), po pirmos minutės pradedame plakti baltymus su vanile iki standžių putų. Kai baltymai suputoję, pamažu pilame sirupą, stengiantis tai daryti iš kuo aukščiau ir labai plona srovele, kad neįkristų per didelis kiekis vienu metu ir baltymai nesubliūkštų. Kai supilame sirupą, dar šiek tiek paplakame ir kai ištraukus plaktuvą, ant jo gražiai susidarys baltymų "varvekliai", morengas yra paruoštas. Leidžiame šiek tiek atvėsti ir galime dekoruoti keksiukus.

Keksiukų "surinkimas":

Kai keksiukai jau atvėsę, peiliu atsargiai išpjauname centre įdubimą, į jį pridedame citrininio kremo ir ant viršaus papuošiame morengo "kepurėle", tai galima atlikti ir konditerinio maišelio su įvairiais antgaliais pagalba. Aš kai kuriuos dar apdeginau specialiu degikliu.

Prancūziškos bulvės

Šiandien mintyse sukosi, kad pietums noriu bulvių. Nemeluoju - tokia mintis būna ypatingai reta, jų nevalgau, draugas visada keistai į mane pažiūri, kai parduotuvėje puolu jas krauti į maišą, nes šiuo atžvilgiu mes labai panašūs, jos tikrai ne būtinybė mūsų pirkinių sąraše. 

Na, o šiandien jos puikiai tiko, buvo labai skanios ir gal net kiek ypatingos. Bulvės keptos orkaitėje su mėlynojo pelėsio sūriu, grietinėle, raudonėliu ir šoninės užuominomis. Pastarąjį žodį naudoju dėl to, kad jos labai nedaug, tik dėl aromato ir skonio sustiprinimo. Receptas ne kasdienai, nes sakyčiau, gana nuodėmingas. Bet kartais taip norisi :)

Idėją radau žurnale "Virtuvė. Nuo...Iki...", 2012 m., Nr. 4 (34), p. 16.

Vienai porcijai reikės:

• 1 didesnės bulvės
• 0.5 vidutinės cukinijos
• česnako skiltelės
• šiek tiek mėlynojo pelėsio sūrio
• ~ 100 ml grietinėlės
• druskos, šviežiai maltų pipirų
• džiovinto raudonėlio

Neturėdama laiko, aš bulves šiek tiek apviriau, kad sutrumpėtų kepimo laikas orkaitėje.

Tuomet orkaitę įkaitiname iki 180 C. 

Įkaitiname keptuvę ir apkepame iš abiejų pusių šoninę, kol apskrus. Išimame, nusausiname popieriniu rankšluosčiu ir atidedame į šalį. Vėliau šiek tiek susmulkiname.

Česnaką nulupame, peilio plačiąją dalimi sutraiškome jį ir ištriname indą, kuriame kepsime bulves.

Bulves supjaustome plonais griežinėliais. Taip pat supjaustome ir cukiniją. Į indą dėliojame pakaitomis bulvių ir cukinijų griežinėlius, išklodami visą indo pagrindą vienu sluoksniu. Tuomet pabarstome druska, pipirais, raudonėliu. Išdėliojame šoninės juosteles. Sutrupiname sūrį.

Sudedame likusius bulvių-cukinijų griežinėlius ir užpilame grietinėle tiek, kad apsemptų dalinai pirmą sluoksnį.

Kepame orkaitėje apie 30 min. (vis patrikriname ir jei reikia, nubraukiame susidariusią plutą), kol bulvės įgaus auksinę spalvą ir patikrinus jos bus minkštos. 

Greita duonelė su feta

Šiandien pavasaris Atėnuose. Važiuodama dviračiu iš darbo namo negalėjau atsigėrėti tokiu nuostabiu oru - šviečianti saulė, gaiva lauke, menkas vėjelis, na, pagalvojau, tikrai kaip ankstyvas pavasaris. Net pirštinių minant dviratį nereikėjo! O kai pagalvoji, nauji metai ką tik prasidėjo. 

Trumpai apibendrinant praėjusias šventes - jos buvo. Negaliu teigti, kad jos buvo šventiškos, bandžiau įvairiais būdais prisišaukti šventinę nuotaiką, bet, na, šie metai nebuvo, matyt, tam skirti. Jie daugiau buvo skirti apmąstymams, planų susidėliojimui, buvimui su savimi. Iš dalies tai buvo gerai, ramiai galvoje suguldžiau keletą idėjų, kurioms vis pritrūkdavo laiko. O be viso to, be proto daug dirbau, tad šventės nemaloniai išvargino ir kai kuriais momentais net norėjosi, kad jos praeitų. 

Na, o dabar - ir vėl lauksime metus, kol jos ateis. O iki jų, tęsiame gyvenimą ir džiaugiamės kiekviena nauja diena.

Grįžus iš darbo, mane pasitiko paruoštas maistas. Šiuo metu esame "užsikabinę" ant vienos geros graikų kulinarės ir ji šiuo metu išleido 2013 metų kalendorių, kuriame gausu receptų. Man jie visi taip patinka, kad tikrai gaminame visus iš eilės!

Šį kartą dalinuosi užkandžio idėja, kuri tikrai įdomi, gal kiek sunkoka (ne paruošimo būdu), ypač po švenčių.

Receptas iš 2013 m. kalendoriaus "4 εποχές... γεύσεις Ελλάδας" [4 metų laikai... Graikijos skoniai]. Αργυρώ Μπαρμπαρίγου.

4 duonelėms:

• 1 1/2 puodelio miltų
• 1/2 puodelio vandens (apytiksliai)
• 1/4 puodelio aliejaus (+ šiek tiek kepimui)
• 1/2 arb. šaukšt. druskos
• 1 puodelis sutrupinto fetos sūrio (ar kito sūresnios balto sūrio)
• šiek tiek šviežiai maltų pipirų

Į gilų dubenį suberiame miltus, druską, padarome centre įdubimą, supilame vandenį. Maišome, kol ingredientai susijungs. Tešla neturi lipti prie rankų, tad vandens kiekį reguliuojame pagal tai.

Tešlą padaliname į keturias dalis. Iškočiojame kiekvieną dalį plonai. Kiekvieną dalį aptepame aliejumi ir sulankstome atskirai. Sudedame į lėkštę ir paliekame. 

Imame vieną sulankstytą dalį ir iškočiojame plonai. Įkaitiname keptuvę su šiek tiek aliejaus. Dedame paruoštą duonelę ir kepame apie 2-3 minutes, kol paruduos. Apverčiame, pabarstome fetos sūriu, pipirais. Kol kepa iš kitos pusės, tuo pat metu lydosi sūris ir duonelė tampa labai gardi! 

Dedame į lėkštę, sulankstome ir patiekiame karštą. 

Kaip užkandis ar priedas prie salotų tikrai labai gardu, o ir įdomiau nei paprasta duona :)