Pastarosiomis dienomis galvoje sukasi įdomus klausimas - kuo kvepia vasara?
Vis sau užduodu šį klausimą ir leidžiu paspėlioti... Pirmasis į galvą šaunantis
atsakymas - saulei nusileidus, laistomos žolės kvapas - užplūstanti gaiva
po kaitrios dienos. Regis, atsigauna ne tik gėlės, bet ir tu pats. Gali vėl
kvėpuoti, vėl mėgautis diena, kad ir saulei jau nusileidus.
Vieną dieną sėdėdama traukinyje pakeliui į namus, klausydama melodingos muzikos, žvelgdama į prabėgančius vaizdus ir tolumoje matomą pastatų gausybę, susimąsčiau - šioje šalyje tiek daug imigrantų, iš šalių - kokių tik nori, tai žmonės, kurie paliko savo gimtinę, galbūt šeimas, draugus ir atvyko čia, tikėdami geresniu gyvenimu, tikėdami, kad būtent čia jie ras tai, ko trūko jų šalyje. Tačiau, kai šalyje atvykėlių tiek daug, kad jie čia sukėlė tikrą sąmyšį, jų vietiniai nemėgsta, nes jie siejami su visais blogais dalykais, vykstančiais aplink, tad klausimas, iškilęs tuo metu buvo, ar jie tikrai savo laimę rado čia, ar tikrai gyvenimas lengvesnis čia, o ne jų šalyje, negi elgetavimas, vagystės, mašinų langų valymas keliuose, prekiavimas įvairiais niekniekiais gatvėse jiems teikia didesnį pasitenkinimą nei buvimas žmogumi savoje šalyje, t.y. vietoje, kur visi yra lygus, kur tu nesi vienas iš "tų", kurių vengia visi likusieji?
Pasakytumėt, kad aš pati turėčiau atsakyti į tokį klausimą, būdama svečias šioje šalyje... Bet, kad ir kaip ten būtų, taip nesijaučiu... Prie to prisideda dar ir tai, kad atvykau ne iš taip jau ir toli (lyginant su Pakistanu, Iranu ir pan.), mes kažkiek panašūs, mus sieja bendras Europos vardas, esame skirtingi, bet tuo pačiu kažkuo vienodi. Atvykusi čia radau daug skirtumų, kurie iš pradžių mane šokiravo, bet galiausiai su viskuo susitaikoma, viskas dabar priimama kaip savaime suprantama, kad taip ir turėtų būti.
Tik su vienu sunku susitaikyti ir turbūt tai vienintelis faktas, verčiantis mąstyti apie sparnų kėlimą iš šios vietos - tai šalyje tvyranti krizė, tas keliamas sąmyšis, Vokietijos siunčiami signalai, Europos Sąjungos sankcijos, Graikijos politikų nesugebėjimas, ar netikėjimas, nenoras išgelbėti šalies, kuri tokia nuostabi. Man taip gaila, kad tokia šalis, su tokia istorija, kultūra, architektūra, žmonėmis, nuostabiausiomis salomis, kalnais, jūra šiuo metu yra atsidūrusi situacijoje, iš kurios, regis nėra išeities. Viskas smunka žemyn, ir tu, žmogau, kasdien mąstai, negi galima kristi dar žemiau? Kai gyvenimo lygis nugrimzdęs jau visai žemiau jūros lygio, kai darbdaviai išnaudoja šią situaciją dirbančiųjų nenaudai, kai žinai, kad net ir perėjęs dirbti kitur, susidursi su tuo pačiu, nes taip tiesiog "veika sistema" (kaip jie sako, jos netaikant, jie būtų priversti užsidaryti), belieka mąstyti, ką tu čia veiki... Manau, gyvenimas neturi būti toks, jis neturi švaistyti geriausių tavo gyvenimo metų, tu neturi jausti, kad pinigai yra pagrindinis dalykas, besisukantis tavo galvoje, bet ne dėl to, kad jų turi per daug, bet dėl to, kad vis mąstai, kaip jų gauti. Gyvename juk vieną kartą, negi nenusipelnome gyventi taip, kad senatvėje būtų malonu tai prisiminti, būtų galima nusišypsoti, žinant, jog padarei viską, kas buvo tavo rankose, iš tikrųjų būtųm laimingas. Manau, kad nusipelnome. To paties nusipelno ir ši šalis.
Kad tai suprastumėte ir Jūs, rekomenduoju pažiūrėti šį nuostabų video. Jis mane užbūrė!
O Jūs, ar susimąstote apie tokius dalykus?
Miela,Inga,as manau,kad viskas yra mumyse. Viskas priklauso nuo suvokimo, sugebejimo pazvelgti i situacija,turejimo isminties susidelioti tai,kas tau isties svarbu. Salies vystymosi istorija galima butu palyginti su santykiais su vyru:-) Buna pakilimai,buna isimylejimo momentai,bunu nuolydziai, kuriuos tiesiog reikia isgyventi. Bet jeigu tvirtai zinai,kad esi su tuo zmogumi,su kuriuo nori buti,isgyveni pilka laikotarpi ir vel atrandi kazka naujo,sviesaus.Taip ir su salimi. Jeigu myli sali,jeigu tau gera joje,jeigu sita salis - tavo namai,tiesiog reikia isgyventi sunku laikotarpi,kuris nesites amzinai.Antraip galima pakliuti i tas pacias pinkles kaip, kad tavo pamineti iranieciai,pakistanieciai - vaikytis pinigus.As tikrai kalbu ne is teorijos:-) Is praktikos. As zinau,kad labai daznai reikia rinktis tarp pinigu ir geros busenos grazioje salyje. Nes,neretai ten,kur gali gerai uzsidirbti,tu nesijauti taip kaip,kad ten,kur tau gera gyventi.
AtsakytiPanaikintiVisuomenes persamos normos, zurnalu diktuojamos mados - ne tik rubams,bet ir gyvenimo budui - nebeleidzia mums atsipalaiduoti ir susivokti,ko istikruju mes patys norime. Tu sekmingas tik tada, jeigu turi grazius namus,madingus rubus,prasmatnia masina,keliauti aplink pasauli... Zinai,mano mociute ne karto nebuvo uzsienyje. Net prie juros Lietuvoje ne karto nebuvo. O as iki siol nesu maciusi zmogaus,kuris labiau dziaugtusi gyvenimu...
As nenoriu pasakyti,kad pinigai nesvarbu,kad nereikia keliauti ir pan. As nesu uz krastutinumus.As tik zinau,kad verta isiklausyti i save,i savo tikrus norus ir poreikius.