Sveika bananų duonelė

Niekada nebuvau jos ragavusi. Tikrai, mintyse nebuvo jokių skonio asociacijų, nežinojau, kodėl pasaulis ją taip mėgsta, tad po ilgos pertraukos, dėl mokslų ir darbo gausos, grįžau į virtuvę su šiuo kepiniu. Bananų duonelė, negaliu kalbėti apie visas, bet ši - buvo man tobula. Tokia maistinga, tokia aromatinga, tokia drėgna ir kvapni. Dar šiltos pusę be vargo suvalgėme, o ir kitą dieną pusryčiams buvo neabejotinai geriausias pasirinkimas - tai buvo ne tik puikus gardumynas, bet ir labai sveikas bei maistingas užkandis. 

Kad ir jūs neabejotumėte jos puikumu, nusprendžiau pateikti trumpą informaciją apie pagrindines sudedamąsias duonelės dalis.

Bananai - vaisius, sudėtyje turintis daug mineralinės medžiagos kalio (100 g turi 370 mg), būtino normaliai širdies veiklai. Bananuose gausu aminorūgšties triptofano, kuris virsta serotoninu, slopinamuoju smegenų neuromediatoriumi, sumažinančiu nervų sistemos aktyvumą. Prinokę bananai aktyvina žarnyno veiklą, juos patartina valgyti užkietėjus viduriams ir sergant opa. Ne visiškai prinokę bananai turi sutraukiamųjų savybių, todėl naudingi viduriuojant ir sergant hemorojumi. Bananuose gausu A, C ir B1, B2, B6 grupės vitaminų.  Kitos mineralinės medžiagos – kalcis, geležis, fosforas, natris ir magnis.

100 g bananų energinė vertė lygi 97 kcal/408 kJ. Vaisiaus minkštime yra apie 75 proc. vandens, 15-20 proc. cukrų, apie 7 proc. krakmolo, 1,3 proc. baltymų, 0,3-0,6 proc. riebalų. 

Migdolai – turi daug skaidulų, vitamino E, mangano, vario, magnio, vitamino B2, fosforo, kalio, kalcio, taip pat yra baltymų, geležies, folio rūgšties, vitamino B3 šaltinis. Migdolai, kaip ir kiti riešutai, yra stiprūs antioksidantai, jie gerai malšina alkį. Migdolai gali padėti sureguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, slopinti diabeto priepuolius, taip pat naudingi širdžiai. Juose esančios riebiosios rūgštys gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje (pačiuose migdoluose cholesterolio nėra) ir širdies ligų riziką. Vitamino E – padeda apsaugoti arterijas nuo kalkėjimo. Jie dažnai rekomenduojami norintiems priaugti svorio. 

Lazdyno riešutai – vitaminų ir mineralų šaltinis. Juose yra kalio, magnio, fosforo, geležies, cinko, seleno, 9 vitaminų ir daug augalinių baltymų, taip pat mums reikalingų aminorūgščių. Turi vitaminų B ir E, kurie stiprina mūsų plaukus ir gerina odos būklę. Baltymų lazdyno riešutuose beveik tiek pat kiek mėsoje, o angliavandenių - mažai. Padeda išvengti širdies ligų, dujų kaupimosi žarnyne, sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Energetinė vertė – 658 kcal/ 2786 kJ.

Moliūgų sėklos – jose yra pektinų, dervų, organinių rūgščių, ląstelienos, vitaminų (B1, B2, C, PP, E), karotino, mineralinių medžiagų ir ypač didelis kiekis magnio. Moliūgų sėklos skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, reguliuoja vandens ir druskų apykaitą, aktyvina žarnyno peristaltiką (tinka valgyti užkietėjus viduriams). Šios sėklos stiprina kraujagysles ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje. 100 g yra 33 g baltymų, 42 g riebalų ir 13 g angliavandenių. Energetinė vertė - 600 kcal. 

Receptas iš puikaus My New Roots tinklaraščio.

Mano puodelio talpa - 250 ml.

O pačiai duonelei reikės:

• 1/4 puodelio pieno (galima rinktis kokį norite - riešutų, sojos, ožkos ir pan.)
• 6 valg. šaukšt. sviesto (lydyto) (galima naudoti alyvuogių aliejų, kokosų aliejų)
• 6 valg. šaukšt. klevų sirupo, medaus ar melasos sirupo (naudojau 2 valg. šaukšt. medaus)
• 1 arb. šaukšt. vanilinio cukraus
• 4-5 vidutiniai labai prinokę bananai (sutrinti šakute)
• 2 puodeliai miltų (naudojau 1.5 puodelio pilno grūdo ir 0.5 puodelio šviesių)
• 1 arb. šaukšt. kepimo miltelių
• 1 arb. šaukšt. kepimo sodos
•  1/2 arb. šaukšt. druskos
• 1 puodelis sėklų ir susmulkintų riešutų (naudojau moliūgų sėklas, lazdyno ir migdolų riešutus)
• 100 g stambiai kapoto juodojo šokolado (pasirinktinai)

Orkaitę įkaitiname iki 180 C.

Dideliame maisto smulkintuve (angl. blender) sumaišome pieną, lydytą sviestą,  medų, vanilinį cukrų ir sutrintus bananus. Sutrinti iki vientisos košės konsistencijos. 

Kitame dubenyje sumaišome sausus ingredientus (miltus, kepimo miltelius, kepimo sodą, druską). Supilame bananų masę ir išmaišome, darydami kuo mažiau judesių. Suberiame sėklas, smulkintus riešutus ir šokoladą. Išmaišome ir pilame tešlą į riebalais išteptą ir miltais pabarstytą kepimo formą (galima ją iškloti tiesiog kepimo popieriumi). Aš turėjau tik apvalią 20 cm skersmens formą, bet kitam kartui gal jau turėsiu ir pailgą, gražią kekso formelę.

Kepame apie 30-60 min. Laikas priklauso nuo kepimo formos, manojoje prireikė apie 35 min., nes tešla pasiskirstė plonesniu sluoksniu. Tad rekomenduojama nuo 30-ties min. pradėti tikrinti mediniu pagaliuku, kol jis ištrauktas bus sausas.

Mintys, filosofija ir gyvenimas...

Pastarosiomis dienomis galvoje sukasi įdomus klausimas - kuo kvepia vasara? Vis sau užduodu šį klausimą ir leidžiu paspėlioti... Pirmasis į galvą šaunantis atsakymas - saulei nusileidus, laistomos žolės kvapas -  užplūstanti gaiva po kaitrios dienos. Regis, atsigauna ne tik gėlės, bet ir tu pats. Gali vėl kvėpuoti, vėl mėgautis diena, kad ir saulei jau nusileidus.

Vieną dieną sėdėdama traukinyje pakeliui į namus, klausydama melodingos muzikos, žvelgdama į prabėgančius vaizdus ir tolumoje matomą pastatų gausybę, susimąsčiau - šioje šalyje tiek daug imigrantų, iš šalių - kokių tik nori, tai žmonės, kurie paliko savo gimtinę, galbūt šeimas, draugus ir atvyko čia, tikėdami geresniu gyvenimu, tikėdami, kad būtent čia jie ras tai, ko trūko jų šalyje. Tačiau, kai šalyje atvykėlių tiek daug, kad jie čia sukėlė tikrą sąmyšį, jų vietiniai nemėgsta, nes jie siejami su visais blogais dalykais, vykstančiais aplink, tad klausimas, iškilęs tuo metu buvo, ar jie tikrai savo laimę rado čia, ar tikrai gyvenimas lengvesnis čia, o ne jų šalyje, negi elgetavimas, vagystės, mašinų langų valymas keliuose, prekiavimas įvairiais niekniekiais gatvėse jiems teikia didesnį pasitenkinimą nei buvimas žmogumi savoje šalyje, t.y. vietoje, kur visi yra lygus, kur tu nesi vienas iš "tų", kurių vengia visi likusieji?

Pasakytumėt, kad aš pati turėčiau atsakyti į tokį klausimą, būdama svečias šioje šalyje... Bet, kad ir kaip ten būtų, taip nesijaučiu... Prie to prisideda dar ir tai, kad atvykau ne iš taip jau ir toli (lyginant su Pakistanu, Iranu ir pan.), mes kažkiek panašūs, mus sieja bendras Europos vardas, esame skirtingi, bet tuo pačiu kažkuo vienodi. Atvykusi čia radau daug skirtumų, kurie iš pradžių mane šokiravo, bet galiausiai su viskuo susitaikoma, viskas dabar priimama kaip savaime suprantama, kad taip ir turėtų būti. 

Tik su vienu sunku susitaikyti ir turbūt tai vienintelis faktas, verčiantis mąstyti apie sparnų kėlimą iš šios vietos - tai šalyje tvyranti krizė, tas keliamas sąmyšis, Vokietijos siunčiami signalai, Europos Sąjungos sankcijos, Graikijos politikų nesugebėjimas, ar netikėjimas, nenoras išgelbėti šalies, kuri tokia nuostabi. Man taip gaila, kad tokia šalis, su tokia istorija, kultūra, architektūra, žmonėmis, nuostabiausiomis salomis, kalnais, jūra šiuo metu yra atsidūrusi situacijoje, iš kurios, regis nėra išeities. Viskas smunka žemyn, ir tu, žmogau, kasdien mąstai, negi galima kristi dar žemiau? Kai gyvenimo lygis nugrimzdęs jau visai žemiau jūros lygio, kai darbdaviai išnaudoja šią situaciją dirbančiųjų nenaudai, kai žinai, kad net ir perėjęs dirbti kitur, susidursi su tuo pačiu, nes taip tiesiog "veika sistema" (kaip jie sako, jos netaikant, jie būtų priversti užsidaryti), belieka mąstyti, ką tu čia veiki... Manau, gyvenimas neturi būti toks, jis neturi švaistyti geriausių tavo gyvenimo metų, tu neturi jausti, kad pinigai yra pagrindinis dalykas, besisukantis tavo galvoje, bet ne dėl to, kad jų turi per daug, bet dėl to, kad vis mąstai, kaip jų gauti. Gyvename juk vieną kartą, negi nenusipelnome gyventi taip, kad senatvėje būtų malonu tai prisiminti, būtų galima nusišypsoti, žinant, jog padarei viską, kas buvo tavo rankose, iš tikrųjų būtųm laimingas. Manau, kad nusipelnome. To paties nusipelno ir ši šalis. 

Kad tai suprastumėte ir Jūs, rekomenduoju pažiūrėti šį nuostabų video. Jis mane užbūrė!

O Jūs, ar susimąstote apie tokius dalykus?

Panakota su persikais

Pirmadienis prasidėjo ir iki pat pabaigos buvo keistokas - pirma mintis nubudus, kad tai bus puiki diena, tačiau nerangiai išsiruošus anksti ryte į darbą, viskas ėmė keistis, dėl didžiulių karščių, darbo sąlygos tapo pakankamai sunkios (kaip tyčia sugedo ir oro vėdinimo sistema parduotuvėje, o stovint šalia orkaitės, mažas malonumas visą rytmetį darbuotis, tiesiogine žodžio prasme, braukiant prakaitą), grįžtant namo vėlgi rodėsi, kad gal jau viskas sukasi geryn, šiandien pasiekiau rekordą važiuojant dviračiu, nes užkopiau į visus kalnus, kurie yra pakeliui į namus. O patikėkit manim, jų labai daug, spiginant saulei būna labai sunku :) Visada juos įveikinėdavau pėstute, stumdama dviratį šalia savęs, nes jokiais būdais man nepavykdavo to padaryti, bet šiandien įvyko mažas stebuklas ir tuom labai didžiavausi. 
Na bet po to įvyko vėl kažkoks perversmas ir rodėsi metų klausimai pradėjo kamuoti mano galvą, net negaliu paaiškinti kodėl, tik viena aišku, kad tai privedė prie to, kad rodosi, žodžių mano lūpose šį vakarą nebėra, norisi pabūti tyloje ir viską sudėlioti į vietas. 
***

Šis savaitgalis buvo netikėtai karštas, todėl buvome nusprendę išsiruošti į pikniką. Tą padarėme sekmadienį - susikrovėme pledukus, pagalvėles, sumuštinių ir skaniausio naminio deserto. Kai pamačiau receptą ir sudėtines dalis, žinojau, kad šis desertas bus nuostabus karštą vasaros dieną, kuri vakar tokia ir buvo. Neapsunkinantis, malonios konsistencijos, nuostabiai vanilinis, o dar tie persikai...mmm, skanumėlis! Tikrai gaminsiu dar ne kartą, pakeisdama vaisius.

Receptas iš The Garden of Eden tinklaraščio.
Puodelį naudojau ~500 ml, tad gavosi apie 6 stiklainiukus po 250 ml.

• 1 puodelis pieno (1.5 % riebumo)
• 1/3 puodelio cukraus
• 1 puodelio pasukų (1.7 % riebumo)
• 1 puodelis natūralaus jogurto (2 % riebumo)
• 12 g želatinos (naudojau lapeliais, bet jei turite birios, ją išbrinkiname 1 šaukštu daugiau vandens, nei dėjome želatinos)
• vanilės ankšties

Jei naudojame želatinos lapelius, jas pamerkiame dubenėlyje su šaltu vandeniu, kad išbrinktų. Jei birią želatiną - vienu valg. šaukštu daugiau šalto vandens nei želatinos, taip pat kad išbrinktų. Tiesa, kitą kartą dėčiau daugiau želatinos, nes panakotą valgėme lauke, ji kiek pastovėjo, tai labai atsileido, buvo visai ne tokia tvirta, kaip ką tik iš šaldytuvo ištraukta.

Į puodą pilame pieną, perpjauname pusiau vanilės ankštį, išskobiame sėklytes, suberiame jas į pieną ir taip pat įmetame likusią ankštį.Suberiame cukrų ir kaitiname ant vidutinės ugnies, kol cukrus ištirps, bet pienas neužvirs.

Dubenyje sumaišome pasukas su jogurtu. Kai cukrus ištirpsta, nuimame nuo ugnies, tada į pieną dedame gerai nusausintus (tiesiog delnais nuspauskite vandens perteklių) želatinos lapelius, jei tai biri želatina - suberiame išbrinkusią (vandens ten neturėtų būti likę), išmaišome, kol želatina ištirps.
Pieno mišinį supilame į jogurto ir pasukų dubenį ir viską gerai išmaišome.

Supilstome į pasirinktus indelius ir paliekame šaldytuve bent 2-3 valandoms, kad sustingtų.
Kai panakota apstingo, aš ant viršaus uždėjau persikų tyrės*, kurią dariau:

• 3 šviežūs persikai (~250 g)
• 50-100 g cukraus (priklausomai nuo rūgštumo)
• 1 želatinos lapelis (5 g)

Persikus nuplauname, išimame kauliuką, nulupame odelę ir supjaustome nedideliais gabaliukais, sudedame į puodą. Suberiame cukrų ir kaitiname ant vidutinės ugnies, kol cukrus išsilydys ir masė pradės tirštėti. 

Želatiną išbrinkiname šaltame vandenyje. 

Elektriniu trintuvu sutriname, kad neliktų labai didelių vaisių gabaliukų (bet tai nebūtina, jei susmulkinsite vaisius labai smulkiai ir trintuvo nėra po ranka). Atvėsiname iki kambario temperatūros ir tuomet užpilame persikų tyrės ant sutvirtėjusios panakotos.

Paliekame šaldytuve geriausia per naktį, kol galutinai sustings. 

*galima pasirinkti kokius tik norime vaisius (braškes, vyšnias, abrikosus, serbentus, rabarbarus ir t.t.), cukraus kiekis priklausys nuo jų saldumo/sūrumo.

Vasara!

Šiandien pagaliau supratau, kad atėjo vasara! 

Turbūt jau buvo pats metas, ypač, kai vakar pirmą kartelį šį sezoną lėkėme prie jūros. Dar vienas dabartinio darbo pliusas, kad kai ateina darbo pabaiga, būna visa ko tik pirma ar pusė dviejų! Greit susimečiau daiktus ir išrūkome prie jūros! Buvo nuostabu, nors žmonių ir daug, bet ta gaiva, tas atsipalaidavimas sklandantis ore užbūrė visus! Gulėjome ir nieko daugiau nereikėjo! Pasimiršo visos negandos, visos problemos, užplūdus alkiui kramtėme šokoladinius sausainius ir apie nieką kitą negalvojome. 

O ir šis rytas prasidėjo puikiai! Po tikrai ilgo laiko kepėme purius blynelius, kuriuos, jei neklystu, darėme, kai buvo atkeliavę tėvai. Ir žinot, kas keisčiausia? Bekepant blynelius mano mintys nukeliavo į praėjusią vasarą, nes tada dažnai juos gaminome. Ir man atrodė, kad iš tikrųjų viskas grįžo - tas nemėgstamas darbas, tas jo keliamas stresas ir jaudulys, tos mintys, kad net ir gerai prasidėjęs rytas nuves į blogą vakarą... Bet po kelių valandų savęs įkalbinėjimo ir klausimo, kodėl aš apie tai mąstau, nes viskas gi šią vasarą kitaip, atrodo kiek nurimau. Į praėjusių metų vasarą tikrai grįžti nenorėčiau - tiek streso patirta, taip sunkiai ji prabėgo, kad šiuo metu galiu jaustis kaip besisupanti kokiame hamake, kuris kabo tarp dviejų medžių mano būsimo namo gražiame sode.

Po gražaus rytmečio, išlindome laukan pasižvalgyti po turgų. Et, nuostabu ten! Dabar prasidėjo arbūzų, melionų, persikų ir abrikosų sezonas, tad prekystaliai tiesiog lūžta nuo jų gausos! Žinoma, aš praeiti pro juos irgi negalėjau, prisipirkau visko, grįžusi namo reikėjo visko išragauti, tad dabar ramia širdimi, įsitikinus, kad taip, viskas labai šviežia ir skanu, sėdžiu pilnu pilvu, o galvoje jau sukasi mintys, kaip vakare ragausiu gardžiai kvepiantį melioną!

Šiomis savaitėmis tikrai nieko negaminu, mano valgiaraštis - šviežios daržovės, vaisiai, granola su sultimis (pastaruoju metu vietoj aliejaus, pilu 200-300 mėgiamų sulčių ir 3-4 valg. šaukštus aliejaus bei atitinkamai medaus) ir pienu, jogurtas, šviežios apelsinų sultys ir vanduo... Ir ko gi tai ne pati puikiausia vasara?