Sukaktys, Kalėdų laukimas ir choux su vanile

Prieš kelias dienas netikėtai supratau, kad jau praėjo metai nuo mano pirmųjų įrašų, o aš visai tos progos nešvenčiau! Kokia gėda tokią progą, kaip pirmąjį gimtadienį, pražiopsoti, jis gi visais atvejais būna be galo ypatingas ir svarbus, dedantis pagrindus tolesniam gražiam gyvenimui ir augimui bei tobulėjimui. Tad ta proga, kad tokia puiki šventė mano namuose, kepiau, maišiau ir įdarinėjau prancūziškus pyragėlius - choux, kuriuos įdariau vaniliniu kremu, o kai kuriuos dar pamirkiau į šokoladą, kad būtų dar šventiškesni.

Labai norisi tuo pačiu pasidžiaugti, kad išdrįsau (paklausiau savo draugės) ir pradėjau rašyti istorijas, kurias net ir pačiai labai įdomu perskaityti po kiek laiko, stebėti, kaip viskas pamažu keičiasi ir juda pirmyn. Taip pat džiugu, kad yra žmonių (ne tik tų, kurie mane pažįsta), kurie skaito tai, ką rašau, džiaugiasi kartu su manimi, duoda patarimą ar pasako, kas negerai. Nors kritika priimti visada sunkoka, bet džiaugiuosi, jog yra tokių, kurie visada pasako, kas ir kodėl yra blogai. Be to nebūtų ir tobulėjimo.
Taip pat ta proga, kad jau prisėdau parašyti, noriu pasidalinti nuostabia Kalėdine idėja, kurią pradėjo tinklaraščio "Receptų medis" autorė - tai be galo graži akcija, "Kalėdų senelis slapukas", jungianti tinklaraštininkus. Juk per Kalėdas taip norisi pradžiuginti artimuosius ir draugus mielomis dovanėlėmis, tad kodėl šio džiaugsmo kiek neišplėtus ir nepadovanojus šypsenos dar vienam žmogučiui? Pats maloniausias momentas - tai dovanos kūrimas savo rankomis ir didžiulis tikėjimasis, kad ji patiks ir kitam.
Na, o po šios įžangėlės - prie receptuko, kuris turėjo būti šventinis, bet buvo tik iš dalies, dėl mano padarytų klaidelių, kurių antrą kartą jau tikrai nebūtų.

Choux su vaniliniu įdaru ir šokolado glaistu

Choux tešlai

• 125 ml pieno ir 125 ml vandens
• 100 g sviesto (kamb. temperatūros)
• 1/2 arb. šaukšt. druskos
• 1 arb. šaukšt. cukraus
• žiupsnelis vanilinio cukraus ar esencijos
• 4 vidutinio dydžio kiaušinių
• 150 g miltų

Į puodą supilame pieną, vandenį, dedame gabaliukais pjaustytą minkštą sviestą, beriame druską, cukrų ir ant vidutinės ugnies nuolat pamaišant viriname iki užvirs. Kai pradeda virti, nuimame nuo ugnies, beriame sijotus miltus ir nuolat maišome su mediniu šaukštu (ar dar ir su šluotele permaišiau, kad geriau susiformuotų tešla), kol tešla tampa vientisa. 

Vėl dedame puodą ant silpnos ugnies ir kaitinant nuolat maišome su mediniu šaukštu apie 1 minutę, kad kiek nugaruotų drėgmė. Perkeliame tešlą į dubenį.

Įmušame pavieniui kiaušinius, gerai išmaišome po kiekvieno (tai padaryti buvo kiek keblu, nes kiaušinis sunkiai man norėjosi įsilieti į tešlą, tad vėl šluotelė pagelbėjo). Kai tik viskas susimaišo į vieną tešlą, ji turi būti šilkinė, švelni ir pakankamai tiršta, kad galėtume ją supilti į konditerinį maišelį. Tešla jau paruošta!

Naudojant konditerinį maišelį, į jį pirmiausia įdedame 1 cm skersmens antgalį, tuomet sudedame tešlą ir ant kepimo skardos padengtos kepimo popieriumi, formuojame apvalius pyragėlius. Čia aš padariau pirmąją klaidą - formavau piramidės formos pyragėlius juos susukdama spirale į viršų, nuo to pyragėliai iškepę neiškilo taip, kaip turėjo ir vėsimo eigoje tiesiog sublliūško, nes buvo per sunkūs viršuje, dėl to ir įdaras sunkiai talpinosi juose. Juos formuokite kuo vientisiau, nesukdami maišelio jokiomis pusėmis, tiesiog spausdami ir pamažu kildami į viršų. Taip susidarys pakankamai vietos įdarui.

Kepame įkaitintoje iki 200 C orkaitėje apie 15-20 minučių, kol iškils ir gražiai paruduos, išorėje bus traškūs, o viduje minkšti. Atvėsiname ant grotelių.

P.S. neturint konditerinio maišelio, juos galima formuoti tiesiog šaukšteliu, tačiau tuomet teks prapjauti per vidurį norint įdėti įdaro.

Vanilinis kremas

• 500 g pieno
• 100 g cukraus
• žiupsnelis vanilinio cukraus ar esencijos, galima ir vanilės sėklas naudoti
• 2 kiaušinio tryniai
• 1 kiaušinis
• 60 g kukurūzų miltų
• 200 g grietinėlės (35 % riebumo)

Į puodą pilame pieną, pusę kiekio cukraus ir vanilę. Viriname ant vidutinės ugnies. 

Į dubenį įmušame vieną visą kiaušinį ir du trynius. Šluotele išplakame, kol gražiai susijungia. Supilame kitą dalį cukraus, gerai išsukame. Suberiame sijotus kukurūzų miltus. Vėl labai gerai išsukame, kad neliktų gumulėlių. Kuomet pienas ima virti, pilame šiek tiek pieno į kiaušinius, kad suvienodintume temperatūras. Šluotele labai gerai išplakame kiaušinius, kad temperatūra pasklistų visur. Per sietelį perpilame kiaušinių masę į kitą dubenį, kad gaminamame kreme nebūtų nereikalingų gumulėlių ir jis būtų vientisas.

Kai puode pienas ima virti ir kilti į viršų, į vieną ranką imame šluotelę, į kitą - dubenį su kiaušiniais ir pamažu pilame į pieną nuolat ir greitai maišant. Supylus visą masę, dar kiek virinant maišome, kai kremas sutirštėja, nuimame nuo ugnies ir vis dar greitai maišome. Čia dar vieną klaidelę įvėliau, nes per ilgai maišiau ant ugnies, kai kremas jau buvo susiformavęs. Tapo labai tirštas. Tad maišykite apie pusę minutės, ne ilgiau. 

Atvėsiname. Į didelę kepimo skardą tiesiame kepimo popierių ir paklojame kremą plonu sluoksniu, uždengiame maistine plėvele ir dedame į šaldytuvą kad visiškai atvėstų.

Pagrindinis darbas su kremo pagrindu jau kaip ir baigtas. Šio skonis yra kaip vanilinio pudingo iš pakelių. 

Norint suformuoti kremą, lengvai išplakame šaltą grietinėlę. Imame atvėsusį kremo pagrindą, jį mikseriu perplakame, kad suminkštėtų. Dedame į kremo pagrindą iš pradžių apie 30 % plaktos grietinėlės, šluotele maišome labai greitai, kad susimaišytų temperatūros ir grietinėlė pasklistų visur, o tuomet sudedame ir likusią grietinėlę, tačiau dabar maišome jau atsargiai ir lėtai. Štai ir kremas paruoštas. 

Trumpai dar apie kremą, jis yra laikomas tradiciniu desertiniu kremu, kuris gali būti naudojamas labai plačiai - tortų pertepimams (mes mokykloje pertepėm migdolinį tortą), įvairiems pyragėlių įdarams ir visur, kur reikalingas kremas. Jis standus, gerai laikosi (galima įdėti ir išbrinkintos želatinos prieš dedant į skardą ir atvėsinant), galima įmaišyti šiek tiek alkoholinio gėrimo, kavos, padaryti jį šokoladiniu. Žodžiu, tikrų tikriausias bazinis kremas. 

Tad atvėsusius choux įdarome šiuo kremu. Aš iš kepimo popieriaus susiformavau tokį kūgį, į kurį dėjau kremą ir padariusi mažą skylutę choux šone, pripildžiau kremu. Galima prapjauti šoną ir įdarą dėti šaukšteliu, galima, turint konditerinį ar paprastą (be adatos, žinoma) švirkštą tokiu būdu juos pripildyti. Pasirinkimo laisvė.

Šokoladinis glaistas

Proporcijų esmė - kiek šokolado, tiek grietinėlės

• 100 g juodojo šokolado (55-60 % kakavos)
• 100 g grietinėlės (35 % riebumo)
• gabalėlis sviesto (nebūtinai)

Grietinėlę ir šokoladą, sulaužytą gabaliukais, dedame į dubenį ir jį dedame ant puodo su vandeniu (Ben Mari vadinamas), viriname, lydome šokoladą, pamaišome, kad kuo greičiau išsilydytų. Kai išsilydo apie pusę turimo šokolado, nuimame dubenį ir energingai maišome, kol nuo esamos temperatūros išsilydys ir likusi dalis šokolado. 

Nardiname įdarytų choux "kepures" į šokoladą ir dedame ant grotelių, kad atvėstų. Galima atvėsusius palaikyti šaldytuve, kad geriau viskas sutvirtėtų ir susilietų skoniai. 

Aš, tiesa, pusę mirkiau šokolade, kitą pusę palikau tik su įdaru, norėjau pažiūrėti, kokie skaniau. Tai kiek pravėsę, man buvo skanesni be šokolado, bet palaikyti šaldytuve, su šokoladu pasidarė skanesni, ryškesnio skonio.

Pusrytiniai didriestainiai/ Morning bagels

Visą savaitę jaučiuosi, kaip bėgčiau maratoną, kuris neturi nei aiškios pradžios, o tuo labiau pabaigos. Keliuosi ryte, sugaudau visus paklydusius galus savo sąsiuvinyje iš praėjusių paskaitų, pabimbinėju po namus ir žiūrėk, jau reikia lėkti į troleibusą, kad spėčiau į metro, o iš jo į paskaitas. Būna, kad ir pavalgyt pietų nebespėju, bet tai visai nesvarbu. Dabar artėja pirmojo semestro tarpinis atsiskaitymas iš visų paskaitų ir turiu pasakyti - bijau be galo. Ypač tokių paskaitų, kaip mikrobiologija ir chemija, nes žodynas ten, oj rūta žalioji, dar buvo (ir tebėra) mano ausiai itin naujas ir negirdėtas. Na, bet, reikia stengtis ir tikėtis, kad sunkiu darbu viskas bus pasiekiama. 

Jau praėjo dar vienos dirbtuvės virtuvėje, jos buvo daug ramesnės, gaminome migdolų tortą ir kažką panašaus į vyniotinius su šokoladiniu kremu. Tiesa, kai dieną prieš diskutavome apie tai, kaip viską gaminsime, turbūt kiekvienas iš mūsų įsivaizdavo, kad kepsime gigantiškus tortus ir dejavome, tai kur juos dėsime, negi reikės išmesti, gi kaip gaila ir pan. O kai atėjo gaminimo diena, dėstytojas atsinešė formeles, dydžio sulig tokių, kur smėlio dėžėj "kepdavom" tortus :D Va taip greit ir nutraukė visas mūsų dejones ir klausimus.

Bet už tai išmokau biskvito receptą, kurį vėliau kepė draugė namie, ir gavosi labai purus, minkštas, kvapnus ir tikrai geras. Kai pati kada kepsiu tortą, jau nereikės kvaršinti galvos iš kur pagriebti receptą. Ir dar, tam tortui naudojom tradicinį kepyklų baltą kremą, kurio skonis labai priminė pirktinių pudingų skonį, tad labai džiaugiuosi, kad dabar jau galėsiu pasigaminti tokį kremą pati ir nereikės pirkti sintetinių miltelių.

Dalinuosi keletu nuotraukų (kaip suprantat, jų kokybė prastoka, fotografuoti tenka su telefonu, nes darbo vietoje tokios prabangos kaip fotoaparatas, deja, turėti neįmanoma).

Apkalbėtasis migdolų tortukas, kurio gabaliuką sugebėjau nugvelgbti į namus (čia tokios taisyklės, kad joks patiekalas iš darbo vietos negali iškeliauti į namus, tik į šiukšlių dėžę, labai kvaila taip švaistyti ir produktus, ir tai, ką pagaminame, todėl bandome tyliai sukčiauti ir slapta po darbo rūbais nešiotis dėžutes).

 Šioje nuotraukoje mūsų ir dviejų kitų komandų tortai.

O rytoj su nekantrumu laukiu trečiųjų dirbtuvių. Gaminsime citrinų pyragą, obuolių pyragą, brownies ir spurgas. Pati esu didelė gerbėja visokiausios rūšies obuolių pyragų, tad ką bekeptumėm, manau, man patiks. O draugas jau užsiprašė, kad pagriebčiau keletą spurgų :D Žiūrėsim, ar ir šį kartą pasiseks patyliukais išslinkti su gėrybėmis. 

Tuo pačiu pasidalinsiu didriestainių receptu, kuriuos ryte išsikepiau, nes namie nebuvo nieko valgomo :)

Receptą turiu išsisaugojusi jau senokai, bet tada nešovė mintis užsirašyti iš kur jį paėmiau, tad šaltinio įvardinti negaliu.

Iš nurodytų kiekių išėjo 9 riestainiai po ~110 g.

• 22 g šviežių mielių
• 450 g miltų (įbėriau kiek daugiau, nes labai lipo prie rankų. Naudojau turinčius daugiau glitino, didesnio skaičiaus)
• 300 ml šilto vandens
• 4  valg. š. cukraus (galima ir cukraus pudros)
• 2 arb. š. druskos
• sezamo sėklų (pabarstymui)

Dubenėlyje sumaišome mieles su 100 ml šilto vandens, maišome, kol mielės ištirpsta. Paliekame apie 10 min., kol mielės pradeda veikti (pamažu suputoja). Į didelį dubenį pilame likusį šiltą vandenį, ištirpusias mieles, 1 šaukštą cukraus, visą nurodytą kiekį druskos ir sijojame pusę kiekio miltų. Viską išmaišome ir tada suberiame likusius (sijotus) miltus. Užminkome tešlą, dedame ant švaraus paviršiaus ir minkome, kol tešla tampa glotni ir pradeda "pokšėti". Dedame atgal į dubenį (jį galima ištepti aliejumi), uždengiame ir paliekame šiltai pakilti apie valandą (kol padvigubėja). 

Kai tešla pakilo, padalijame ją į vienodo dydžio bandeles, dedame į miltais pabarstytą kepimo skardą, mediniu šaukštu jas kiek suplojame ir su plonuoju galu padarome viduryje po skylę, pirštais dar praplečiame (bet man galiausiai riestainiai išsipūtė ir skylutės kažkur pradingo). Uždengiame rankšluostuku ir paliekame šiltai, kad jos dar pakiltų (apie 30-40 min.). 

Dideliame puode užverdame vandens, beriame likusius 3 šaukštus cukraus ir dedame po kelis riestainius (kad nesiliestų vienas su kitu), apverdame iš vienos pusės apie 1-2 min., po to iš kitos pusės. Išėmę, nusausiname vienkartiniu rankšluosčiu ar servetėle. Dedame į kepimo popieriumi išklotą skardą. Pabarstome sezamo sėklomis. 

Kepame įkaitintoje 220 C orkaitėje apie 25 minutes. Atvėsiname ant grotelių. 

Aš jas pusryčiams pjoviau išilgai, tepiau sviestu ir valgiau. Tiesa, dar draugą ta proga bėgau žadinti, kad galėtų paragauti dar šiltų riestainių.

Šiaip skanu, bet labai keista man buvo, kad kai įdėjau virt, jos pakeitė tekstūrą, tapo negražios, susiraukšlėjo ir kol kas negaliu suprasti kodėl. Plutelė dėl apvirimo gavosi traški, vidus minkštas, bet norėtųsi suprasti, kaip iškepti tokius labai simpatiškus didriestainius, kaip kad galima gauti parduotuvėse.

Špinatai su ryžiais/ Spinach with rice

Šį vakarą jokios istorijos neparašysiu. Taip tikėjausi, kad į galvą ateis koks įdomus įvykis, pasitaikęs pastaruoju metu, bet, jei kas ir įvyko, esu be galo pavargusi sėdėti priešais kompiuterio ekraną ir bandyti gražiai sudėlioti mintis. Šiandien mokykloje buvo virimo pamokos, tai gaminom visokius pagardus (Hummus, žuvies dažinius ir pan., kai kuriuos net namo parsitempiau, žiūrėsim, kas valgys), o ir receptais norėčiau pasidalinti, bet ne šiandien. Taip tikėjausi, kad per savaitgalį galėsiu atsipūsti, bet ir vėl nesėkmė. Savaitgalis jau suplanuotas iki menkiausios kruopelytės, o po jo ir vėl pašėlusi savaitė. Kai prasidėjo mokslai, visas gyvenimas apvirto aukštyn kojomis, atrodo dar prieš mėnesį iš neturėjimo ką veikti galėjau visą dieną užsiimti nereikšmingais dalykėliais, o dabar vos spėju elementarius pietus pagaminti. Kai kuriomis dienomis mūsų (ar bent jau mano individualiai) pietūs suminimalėja iki tiesiog ryžių košės ar makaronų su sūriu. Šmaikštu, bet taip būna.

Tačiau šiandien gaminau kai ką tradicinio, kas man labai patinka, yra sveika ir lengvai paruošiama. Vadinama tai gal špinatų ir ryžių troškinuku (ar špinatai su ryžiais), vietinių vadinama spanakoryzo (gr. σπανακόρυζο).

Receptas iš mano mokyklinės knygos. 

• 1 kg špinatų (šį kartą naudojau šaldytus, jie jau nuplauti ir paruošti naudotis, bet galima naudoti ir šviežius)
• 150 g ryžių (geriausia naudoti basmati tipo ryžius, nes jie plonesni ir greičiau išverda)
• 1 vidutinio dydžio svogūnas
• 1 citrinos sultys
• Alyvuogių aliejaus
• Druskos, pipirų
• saujelė šviežių krapų

Smulkiai supjaustome svogūną.

Į puodą storu dugnu įpilame šiek tiek aliejaus, kai jis įkaista, suberiame supjaustytą svogūną, kai jis apskrunda, suberiame špinatus, kepiname ant vidutinės ugnies, kol jie suminkštėja ir susidaro vientisa masė. Tuomet supilame citrinos sultis ir šiek tiek vandens. Beriame druskos ir pipirų. Suberiame ryžius ir troškiname, kol jie suminkštės. Esmė panaši, kaip gaminant rizotą, reikia stebėti, kai skysčiai išgaruoja, tuomet įpilame dar šiek tie vandens, kol ryžiai suminkštėja. Jei reikia, dar įberiame papildomai prieskonių, kad būtų skanu. Užberiame susmulkintų krapų, išmaišome.

Palaukiame, kol šiek tiek atvės ir dedame į lėkštes. Bent jau čia, šis patiekalas valgomas su duona, tad jei tik yra noro, atsiriekiame kelias riekes duonos ir skanaujame.
***
Paįvairinimui, į lėkštę įdėkite porą šaukštų natūralaus jogurto, jį paskleiskite visoje lėkštėje. Įdėkite špinatų su ryžiais, juos pabarstykite aitriujų pipirų milteliais (bukovu) ir mėgstamų, ryškesnio skonio, sūriu.

~Recipe in English~

Spinach with rice
4 servings

• 1 kg spinach (I used frozen ones. But you can use fresh as well)
• 150 g basmati rice
• 1 fresh onion
• 1 lemon juice
• olive oil
• salt, pepper
• fresh dill

Warm in a pot some olive oil and add chopped onions. Sauté gently until soft.

Add the spinach (if you're using frozen, you don't need to defrost), stir from time to time until they melt. Add the lemon juice, rice, salt and pepper.  Add some water, cover the pot and let it boil.

Boil until rice is soft. 

Finally, add some fresh dill and serve.

In a plate add some natural yogurt, using a spoon, cover all the plate. Add spinach with rice in the center of the plate. Sprinkle with some bukovo (chilli pepper powder) spice and some hard cheese.

Mielinės bandelės su šokoladu/ Yeast rolls with chocolate

Pirmas laisvadienis per visą savaitę jau beveik baigėsi. Jo, atrodo, net nepajutau, nes prasidėjo gan vėlai, bet visai smagiai. Šiandien sugalvojome, kad reikia prasiblaškyti, pabūti gryname ore ir tiesiog pabandyti pailsėti. Važiavome į nedidelį stadioną stebėti futbolo rungtynių. Taip taip! Didieji futbolo fanai :D Buvo smagu ir nors mūsų palaikoma komanda nelaimėjo, o netgi "stipriai gavo į kaulus" (0:2), bet, galiausiai, ar gi tai svarbu. Pabuvome lauke, šiandien buvo tikrai labai graži diena, be galo saulėta, šilta, o tai ir svarbiausia. 

Šiandien, kadangi tai vėlgi sekmadienis, noriu pavaišinti mielinėmis bandelėmis su šokolado gabaliukais. Iš tikrųjų, jas kepiau prieš kelias dienas ir labai džiaugiuosi, kad nusprendžiau nepalikti šio darbelio sekmadieniui, nes tikrai būčiau neiškepusi. Šiandien jaučiuosi, kad sekmadienio nebuvo, jau vakaras, o aš nuveikiau tik du darbus ir kitiems tingiai pasakiau "ne", šiandien neturiu jėgų. O bandelėmis pasidalinti vis vien labai noriu.

Vėl didžiulės liaupsės už receptą keliauja Aguonėlės tinklaraščiui, kai praėjusią savaitę rinkausi bandeles su obuoliais, radau ir šias, tad buvau nusprendusi, kad tikrai jas kepsiu. Nuostabios, be galo minkštos, skanios, purios, su šokolado gabaliukais. Visiems, kurie mėgsta bandeles, rekomenduoju išbandyti, manau, nenusivilsite!

Gaminau pagal receptą, tik sumažinau šiek tiek mielių kiekį, nes labai daug pasirodė :)

• 250 g miltų (didesnio skaičiaus, turinčių daugiau glitino, čia vadinamų "kietais")
• 15 g (naudojau 12 g) šviežių mielių
• 125 g šilto vandens
• 25 g cukraus
• žiupsnelio druskos
• 35 ml aliejaus (naudojau kukurūzų)
• 50 g šokolado gabalėlių (aš neturėjau tų vadinamų "lašelių", tad tiesiog susmulkinau paprastą)

Aptepimui - kiaušinio trynio ir trupučio pieno (išplakto kartu)

Mieles ištirpiname 25 g šilto vandens. 

Kitame dubenyje išsijojame miltus, beriame cukrų, druską, supilame likusį vandenį, aliejų, ištirpintas mieles ir užminkome tešlą. Man kiek lipo prie rankų, tad įbėriau kelis trupinėlius miltų, o po to viskas susitvarkė. Minkome rankomis (bent jau aš taip dariau) ant švaraus paviršiaus geras 10 min., kol tešla tampa labai glotni. Suberiame šokolado gabaliukus, suminkome dar kartą, kad jie įsimaišytų į bendrą masę. Dedame tešlą atgal į dubenį, jį uždengiame ir paliekame šiltai, kol padvigubės, ~1 val. (aš vėlgi naudojau lengvai pakaitintą orkaitę). Kai tešlą padvigubėja, suformuojame vienodo dydžio bandeles (man išėjo 13 bandelių po 40 g), dedame jas į kepimo skardą, uždengiame ir leidžiame dar kartą pakilti (~45 min.).

Pasiruošiame mišinuką, kuriuo aptepsime bandeles. Dubenėlyje lengvai išplakame kiaušinio trynį ir šlakelį pieno. Aptepame bandeles (tepiau du kartus) ir dedame į įkaitintą 200 C orkaitę bei kepame apie 15 min., kol bandelės gražiai paruduoja. Aš kiek uždelsiau, tai iškepė kiek tamsesnės, nei norėjau. Bet svarbiausia, kad skonio tai tikrai nepagadino. Iškeptas apibarsčiau cukraus pudra. Buvo labai labai skanios. 

***

Recipe in English!

These yeasty rolls with chocolate chips are just perfect for a Sunday morning. Well this time I made them in the middle of the week but it didn't affect the perfect taste! They actually made my day! They are so air-light, fluffy and with chocolate chips. Is it not great for Sunday breakfast or any time snack? For me it definitely is!

Recipe from Aguonėlė blog (recipe in Lithuanian) 

So you need:

• 250 g flour (those with higher number, "hard" ones)
• 15 g (I used 12 g) fresh yeast
• 125 g warm water
• 25 g sugar
• a pinch of salt
• 35 ml oil (I used corn)
• 50 g chocolate chips

To spread on top: 1 egg yolk and 1 table spoon milk whisked together. 

Melt the yeast in 25 g warm water.

In a bowl mix together the flour, sugar, salt, the rest of the water, oil and melted yeast. Place the dough on the clean surface and start kneading. Do it for about 10 mins till it's smooth, not sticky and beautiful. Add the chocolate chips and knead till they incorporated. Put it back to the bowl, cover with a towel and leave it for about 1-2 hours (or till it gets double size) in a warm place (I used lightly preheated oven just to make sure it has the temperature it needs). 

When it's ready, form small balls (I made 13 small ones with the weight of 40 g) and place them in a baking tray, cover again with a towel and leave it to rise, takes about 45 mins. 

Prepare a mixture to spread on top - whisk 1 egg yolk with a bit of milk. Put it on the rolls using a brush. I did it twice just to have a nicer colour in the end.

Preheat the oven to 200 C degrees and bake these rolls for 15 mins till the get a nice brown colour.

I sprinkled icing sugar when the rolls were done. 

Recommend for all these kind of rolls with yeast lover!

Straipsnis žurnale "Virtuvė. Nuo...Iki..."

Noriu pasidalinti su visais, kurie dar nematė ir neskaitė, straipsniu, ar gal tiesiog istorija, kuri puikuojasi šio mėnesio žurnale "Virtuvė. Nuo...Iki...".  Iš karto noriu pasakyti, kad tai yra mano nuomonė, kuri tikrai gali skirtis nuo kiekvieno iš jūsų. Labai džiaugiuosi šia pasitaikiusia galimybe, buvo labai smagu vėl vaikštinėti po miestą ir žvelgti į jį kitomis akimis, renkant informaciją, darant nuotraukas, o ir gaminti tradicinius patiekalus buvo be galo smagu, nes kai kuriuos gaminau pirmą kartą. Tad malonaus skaitymo!

graikija

Pirmasis šokoladinis keksas mokykloje

Vakar buvo neeilinė diena. Mokykloje pirmą kartą ėjome į virtuvę (po dviejų savaičių teorinių paskaitų) ir kepėme pirmuosius pyragus. Nežinau, ar tai buvo dėl pirmo karto, bet didžiulėje virtuvėje tiesiog virė didžiulis chaosas. Visi naujokai, visi nežinantys daug dalykų, klausimų milijonai tiesiog skraidė ore, dėstytojas vienas, o mūsų 15, kaip mažų viščiukų lakstančių po virtuvę ir nežinančių, ką tiksliai pagriebti. Tiesa, prieš patį darbą, mūsų komanda (esam susiskirstę į keturias komandas, kad darbas sklandžiau vyktų) buvo susiskirsčiusi darbais, sukūrėm net planą, ką tiksliai darysime, kai įžengsime į virtuvę, kokia seka sversime visus ingredientus, kas maišys tešlą, kas paruoš kepimo skardas, bet realybė buvo kitokia. Visų pirma, planuojant mes nesuvokėme, kaip pati virtuvė atrodys :D Kiekviena savo galvoje turėjome kitokį jos vaizdą, įėjus, atėjo realybė - viename gale mūsų darbo stalas, visai kitame - reikalingi ingredientai. Tad taip ir lakstėme pasiėmusios sviesto gabalą prie savų svarstyklių, bėgdamos dar ko atsinešti. Ir tai galiausiai sukėlė tokį nuovargį, kai jau įdėjome kepti paskutinį keksą (kiekviena komanda kepė po 4-is keksus), galėjome kiek atsipūsti. Tas nieko nežinojimas, nauja aplinka ir žmonių gausa tikrai išvargino. Kai atėjo metas tuos keksus dekoruoti, atrodo dingo visos idėjos. Pasirinkimas priemonių buvo tikrai didelis (širdį bandė sustabdyti dideli kibirai pilni juodo ir balto šokolado, įvairiausios uogienės, pabarstukai, glaistai ir daugybė kitų dalykų), tad išsirinkti, ką padaryti būtent su vienu vieninteliu keksu buvo sunku. Bet galiausiai žingsnis po žingsnio kažką sudėliojau. Mano dekoruotas keksas buvo šokoladinis. Tad ant jo iš pradžių užtepiau minkšto sviesto, cukraus pudros ir kakavos mišinio (kad viršutinis glajus geriau laikytųsi), palaikiau keksą šaldytuve, kad sustingtų, o po to pasidėjusi ant grotelių (po jomis tuščia kepimo skarda), apliejau lydytu juoduoju šokoladu. Šalia dar turėjau baltojo ir pieniško šokolado, tad šakutės pagalba dviejuose šonuose imant po šiek tiek šokolado iš viršaus, padaromi įbrėžimai. Šaldytuve viskas sustingsta, o tada subadžiau karamelės skeveldras.

Tad štai mano pirmasis kūrinys. Beje, viduje yra šokoladinis keksas, kuris labai lengvai pagaminamas:

• 125 g sviesto (kamb. temp.)
• 125 g cukraus pudros
• 1/8 citrinos žievelės
• 0,5 arb. šaukšt. vanilinio cukraus
• 3 kiaušiniai
• 150 g miltų (kuo mažesnio skaičiaus, čia vadinamų "minkštais")
• 4 g kepimo miltelių
• 25 g nesaldintos kakavos miltelių
• 25 g pieniško šokolado gabaliukų 

Kambario temperatūros sviestą, cukraus pudrą, citrinos žievelę bei vanilinį cukrų maišome mikserio pagalba ar šaukštu, kol masė tampa puri ir šviesios spalvos. Naudojant mikserį, pradedame nedideliu greičiu apie minutę, po to jungiame didžiausią greitį ir plakame, kol masė taps labai puri. Neišjungiant mikserio dedame vieną po kito kiaušinius, po kiekvieno gerai išplakame. Sustabdome mikerį ar tiesiog nustojame maišyti, kai viskas susimaišo. Dedame 2 kartus persijotus miltus, kakavą ir kepimo miltelius. Stengiamės kuo greičiau viską išmaišyti, suberiame šokolado gabaliukus, permaišome ir dedame į riebalais pateptą ir miltais pabarstytą skardą. Kepame įkaitintoje 170 C orkaitėje apie 30-45 min. arba kol medinis pagaliukas taps sausas. 

Iš nurodytų kiekių keksas nesigauna labai didelis, toks kaip matote nuotraukoje. Bet galima viską padvigubinti, tuomet gausis normalaus dydžio skanus keksas. Jis nėra labai drėgnas, tad geriausiai jis tinka prie kavos ar arbatos. 

Turbūt numanote, kad su visais šokoladų apliejimais jis tapo tikrai labai skanus :)

O čia mūsų komandos trys keksai: