Naminė duona

Pamenat, kaip kartą bandžiau daryti duoną? Tada turbūt pamenate, kad tą kartą iš to nieko nesigavo, mano gamintas raugas, kaip galiu pasakyti dabar, nė iš tolo nepriminė to tikrojo, kurį naudojau šį kartą. Pirmasis buvo per skystas, kaip kokia blynų tešla, bet tada net neturėjau jokio supratimo, koks jis turi būti ir kas ten negerai, bet kai rankose atsirado tikras, korėtas, stipraus kvapo raugas, supratau - gal šis kartas bus sėkmingas. Patį raugą parsivežiau net iš Lietuvos, jį davė teta, kuri duoną kepa jau gerą pusmetį. Tada paragavau ir jos gamintos - tikrai galima pirštus nusikąsti, kaip skanu. O koks kvapas, kai ji kepa orkaitėje! Norėjau ir aš tokio :) Tad grįžusi iš Lietuvos, kruopščiai planavau dienas, kada galiu pradėti ją daryti ir kada kepti. Tad susipirkau reikiamus miltus, norėjau kuo tamsesnių, nes šviesios duonos čia ir taip be vargo galima gauti, ir prasidėjo veiksmas! Be to, kitam kartui, netikėtai vienoje parduotuvėje mačiau labai labai tamsius miltus, būtent juodai duonai, tad spėkit, ką pirksiu sekantį kartą? :D

Receptą man davė ta pati teta, iš kurios gavau ir raugo.

Iš nurodytų kiekių išeina labai didelė duona, tad kitam kartui mąstau arba kam atiduoti pusę, arba tiesiog sumažinti naudojamus kiekius. 

• 1 kg miltų (kvietinių, rupių ruginių, rupių kvietinių) (~6 stiklines)
• 2/3 stikl. 5-3 grūdų dribsnių (naudojau tiesiog avižinius, nes neturėjau kitokių)
• 2/3 stikl. sėlenų
• 2/3 stikl. linų sėmenų (naudojau kviečių)
• 2/3 stikl. moliūgų sėklų (nedėjau)
• 2/3 stikl. saulėgražų
• 2/3 stikl. kepimo mišinio "Tamsusis" (pirktas Delonoje, įvairūs skaldyti grūdai, sėklos, salykas)
• 150 g mišinio tamsiai duonai "Natura" (taip pat iš Delonos)
• 150 g cukraus
• 1 valg. šaukšto druskos
• Aliejaus (skardai patepti)

1 litre šilto vandens ištirpinti raugą, 1 valg. šaukštą druskos ir cukrų. Gerai išmaišyti, kol viskas ištirps. 

Visus birius produktus sumaišyti atskirame dubenyje ir tik tada maišyti su skysčiais. Sumaišius, atidėti kitam kartui raugo (~3 šaukštus, aš raugą laikau stikliniame stiklainyje). Dėti į skardą, išteptą aliejumi. Kildinti 8-12 val. uždėjus aliuminio foliją. Aš tą duoną, kol ji kilo, nešiojau visur - tai kambaryje laikiau, tai nešiau į lauką ant stalo, kad saulėje geriau pakiltų. 

Tuomet įkaitinti orkaitę iki 200 C ir kepti duoną 1,5 val. Aš savąją kepiau 1 val. ir 20 min., nes ir taip jau buvo gana. Norint, kad pluta būtų plonesnė, po pusvalandžio kepimo galima ją uždengti folija, o likus iki kepimo pabaigos 20 min. ją nuimti. Išėmus iš orkaitės, uždėti šlapią drobulę, palaikyti pusvalandį, kol atvės.

Va tokia ir kepimo eiga. Turint raugą, regis, tai vieni juokai. O jau koks kvapas, kol ji dar kepa ir kai jau išimi iš orkaitės! Labai labai sunku atsilaikyti ir jos neparagauti. Kai prapjoviau, iš tiesų, likau maloniai nustebinta, nes buvo labai tamsi. Būtent tokia, kokios ir norėjau. O dar kai duona išėjo tikrai labai didelė, galėsiu mėgautis ne vieną dieną ir ne dvi :) 

Pagaliau įvykdžiau savo svajonę Graikijoje valgyti juodą, naminę duoną!

Jautiena su jogurtu, pomidorų padažu ir pita

Nežinau, kaip kiti skaitytojai, bet vakar sesuo man pasakė, kad pasiilgo mano įrašų :) Taip, sutinku, pastarosiomis dienomis mažai kokių naujienų pateikiu, bet, kad atrodo, nieko nevyksta, viskas tas pats, o receptų atžvilgiu iš viso kažkoks įšalas. Bet, tiesa, savaitgaliui nusižiūrėjau tokį pyragą su slyvomis, tad, jei niekas nepasikeis, bandysiu jį gaminti. Pirmą kartą, matyt, bus kažkoks receptas iš užsienietiško tinklaraščio, nes prisipažinsiu, dažnai aš jų nesuprantu. Kalbu tik apie internetinius užsienio šaltinius, nes namie turiu keletą knygų, žurnalų, kurie yra graikiški, bet jie man patinka. Su internetiniais maisto tinklaraščiais aš turiu problemą - nuotraukos jų tikrai stulbinamos, labai viskas viliojančiai atrodo, tačiau, kai pradedu skaitinėti, kaip čia ką padaryti, dažniausiai taip ir lieku žiūrėjimo stadijoje, nes arba nesuprantu, kaip daroma, arba minimų produktų net nenumanau, kur gauti. Todėl dažnai svarstau, kaip kitos lietuvės moterys, kurios taip giria užsienio maisto tinklaraščius, gamina tuos patiekalus, negi Lietuvoje yra visokių tokių "mandrų" dalykų, ar aš tokia nevykusi, kad jų nerandu ar nesuprantu. Na, bet yra kaip yra. Iš tikrųjų tai aš nesiskundžiu ir lietuviškų receptų pasiūla, jų nors vežimu vežk, tad lengvai išsirenku dar ir su viršumi norimų receptų.

O šiandien ir šiaip tokia keista diena, nuo pat ryto lyja, šaltoka. Visai nėra taip romantiška, kaip kartais sakoma, kad gali sėdėti ir žiūrėti, kaip gražiai lyja. Man nuo tokio lietaus dingsta bet koks ūpas, laukiu, kaip pašėlusi saulės, nors ji buvo vos vakar. Dabar lis tris dienas, jei mano kompiuteris neklysta, tad nusimato ne itin žavios dienos. Na, gal ir gerai, nemaišys patrakusios idėjos, galėsiu ramiai dirbti. Nes kai šviečia saulė, aš, regis, iki paskutinės minutės prieš darbą, noriu kažką veikti, būti lauke. Taip vakar bevažiuojant autobusu į centrą sugalvojau, kad noriu rasti biblioteką, iš kurios galėčiau imti nesudėtingo skaitymo knygas, savo naujos kalbos lavinimui. Po kalbų kursų taip ir sustojau, atrodo, nieko naujo neišmokstu, tupiu toje pačioje vietoje, o kai pagalvoju, kad vis tik reikia man tos kalbos, nes be jos nė kur, ieškau įdomių būdų. Pirkti knygas šiuo metu nesinori, nes skaitymo ir supratimo lygis nėra aukštas, tad noriu kokių vaikiškų knygų ar bent jau paaugliams, su lengvai suprantamu turiniu. Kai įsibėgėsiu, galėsiu pereiti prie ko rimtesnio, bet viskas savu laiku. 

Ir vėl tenka nuvilti tuos, kurie laukia kokių naujienų iš virtuvės, nes ir vėl nieko negaminau. Na, tiesa, dabar pas mus prasidėjo tokia pavasarinė mityba - šią savaitę vien tik salotos pietums. Tai, ko norisi ir reikia. Visai nebesinori valgyti kažkokių sunkių patiekalų, jokių makaronų, kepsnių, norisi jaustis lengvai, tad geriausia to išeitis - taip ir valgyti. Jausmas labai geras, tik alkis greičiau po tokių pietų aplanko. Bet suvalgai kokį jogurtuką - ir vėl viskas gerai. 

Bet bet bet... Šiandien pristatysiu kiek sunkesnį (skrandžiui) receptą, kurį gaminome dar prieš iškilmingąjį pasninką. Tai buvo graikiškos duonelės (pitos) su jogurtu, jautiena ir pomidorų padažu, kuriame labai skaniai sužibėjo cinamonas. Receptas sukurtas vienos užeiginės miesto centre (Bairaktaris suvlaki), bet namų sąlygomis atėjo tiesiog iš draugo galvos :)

Priklausomai nuo to, kiek žmonių valgo, tam reikės:

• Jautienos filė, supjaustyta gabaliukais (mums dviems gal kokių 300 g reikėjo, nepažiūrėjau, tad bijau sumeluoti, nuspręskite iš akies, kiek suvalgyti norite)
• 4 graikiškų duonelių (pitų)
• Indelio jogurto (norimo riebumo, mes naudojome 4%)
• Pomidorų pastos (vienas indelis)
• Svogūno (didelio)
• Skiltelės česnako
• 1/2 stiklinės raudono vyno
• Druskos, pipirų
• Cinamono lazdelės
• 1 čili pipiro (nedėjau, bet jei norima aštriau, galima įdėti)
• Raudonėlio, baziliko (džiovinto)
• Alyvuogių aliejaus

Taigi į puodą storu dugnu įpilame aliejaus, jame pakepiname smulkintus svogūnus ir česnaką, kol jie šiek tiek apskrunda. Tada jautieną susipjaustome gabaliukais (ją visų pirma padruskiname) ir dedame į puodą, kuriame kepinome svogūnus. Viską kepame ant vidutinės ugnies, kol mėsos spalva pasikeičia. Įberiame raudonėlio bei baziliko, paliekame troškintis 2-3 minutes. Tuomet supilame raudonąjį vyną, leidžiame šiek tiek pasitroškinti, kol užverda. Supilame pomidorų pastą ir pusę stiklinės vandens, įberiame druskos, pipirų bei įmetame cinamono lazdelę. Sumažiname ugnį ir viską troškiname apie 1 valandą (priklausomai nuo to, kada mėsa tampa minkšta). 

Kai jau mėsa baigia išsitroškinti, pradedame ruošti duoneles. Į keptuvę įpilame lašelį aliejaus, kai keptuvė yra visiškai įkaitusi, dedame pitą ir kepame tik iš vienos pusės, apie vieną minutę, kol jos spalva šiek tiek pakinta. Kepame tik iš vienos pusės tam, kad viena pusė būtų traški, o kita - minkšta, kad lengviau įsigertų padažas. 

Į lėkštę dedame vieną pitą, traškiąja pusę į apačią, uždedame šaukštą jogurto ir padažo, dedame antrą pitą, taip pat traškiąja pusę į apačią. Tada uždedame dar šaukštą jogurto ir tuomet dedame mėsą su šiek tiek padažo. Viršų galima pabarstyti šviežiomis petražolėmis. 

Iš ties labai skanus patiekalas, o likusį padažą suvalgėme sekančią dieną su makaronais. Tik man pačiai dviejų pitų buvo per daug, jos gan sočios, tad jų kiekį spręskite pagal save, kad nebūtų nei per mažai, nei per daug. 

O dar, tiesa, šiandien kažkaip jau pradėjau svaigti dėl artėjančių Velykų (kurias sutiksiu, matyt, viena) ir grįžimo į namus. Atrodo trys savaitės iki vieno dalykėlio, o nuo to - dar trys iki kito. Argi nesmagu, kai yra ko laukti :)

Baklava ir sesės istorija

Šiandien mano tinklaraštis bus kiek kitoks. Jame istoriją pasakosiu bei receptą pristatysiu ne aš, o mano sesuo. Tiesą pasakius, pati jos paprašiau, ji labai kuklinosi, bet kai pagamino tokį graikišką desertą, kuris čia numeris vienas, tai aš jai pasakiau, kad anaiptol nėra ko čia kuklintis, o priešingai - tokius dalykus reikia pasakoti visiems. Aš, tiesą pasakius, baklavos kol kas dar nesu dariusi, nors visos sąlygos tam suteiktos, bet kad aš jos nevalgau.. Nevalgau ne dėl to, kad ji neskani, pirmais metais, kai buvau Erasmus Graikijoje, kirtome šį desertą kaip patį nerealiausią, bet dabar, kai laikai pasikeitė, kai ėmiau žiūrėti, ką ir kiek valgau, paprasčiausiai sąžinė neleidžia man jo ragaut. Aišku, dėl to nelabai kartais džiaugiuosi, bet giriu save už stiprią valią ir toliau laikausi sau duotų pažadų. 

Tad užteks mano įžanginių plepalų, dabar eilė Astai:

Pirmiausia, papasakosiu trumpą istoriją, kaip sugalvojau šita saldumyną pagaminti. Gyvendama Graikijoje pamėgau vietinius produktus bei iš jų gaminamus patiekalus. Todėl nenuostabu, jog dabar atsiradus nostalgijai griebiuosi muzikos klausymo bei kokio patiekalo pasigaminimo.. Aišku kartais šiek tiek nuvilia tai, kad pas mus produktų ne visur galima įsigyti ir dažnai jie turi kažkiek kitokį skoni (nors gal tik aš jį jaučiu :D) bei didesnę kainą. Taigi baklava buvo mano labai mėgiamų ir pasiilgtų gaminių sąraše J (jame pirmauja vištienos suvlakis, geriausias koki tik esu ragavusi buvo Naxos saloje).

Receptą nusižiūrėjau Surfing the world cuisine bloge. Taigi nukeliavau į Vilniuje esančią Ibrahim parduotuvėlę, nusipirkau specialios baklavai filo tešlos, sulaukiau didelės šypsenos ir lietuviško "ačiū" iš ten dirbančio turko pardavėjo, matyt pagalvojo, ką aš čia susiruošiau gaminti. Grįžusi namo iškart nepuoliau kepti, nes mano gerokai pagyvenusi orkaite nebūtų atlaikiusi gero pusvalandžio kepimo. Taigi palaukiau savaitgalio, kai keliavau namo į gimtąją Kretingą.

Taigi baklavai reikės:

• Pakelio filo tešlos 
• 250gr sviesto
• 200gr graikinių riešutų 
• 4 v.š. rudojo cukraus

 

Sirupui:

• 4 stiklinių cukraus
• 4 stiklinių vandens
• 1 citrinos sulčių

 

1. Pasiruošiame sirupą. Supilame cukrų ir vandenį į puodą ir užverdame, bei verdame apie 10 min, tada supilame citrinos sultis ir paverdame dar 3 minutes. Paliekame sirupą atvėsti.
2. Riešutus susmulkiname smulkintuve ir sumaišome su ruduoju cukrumi.
3. Ištirpiname sviestą.
4. Imame kepimo formą, tokio dydžio kaip ir filo tešlos lakštai. Ištepame sviestu ir klojame lakštus. Kiekvieną lakštą aptepame sviestu. Taip sudedame 10 sluoksnių. Tada sudedame pusę riešutų, tada vėl dedame du sluoksnius filo tešlos, nepamirštame ištepti sviestu. Vėl sudedame likusius riešutus. Tada dedame likusius lakštus, pertepdami juos sviestu.
5. Kai baigiame dėti lakštus, supjaustome kvadratėliais arba trikampiais kepimo formoje. Dar kartą aptepame sviestu ir dedame į įkaitintą orkaitę apie 180 C. Kepame apie 30-40 min., kol gražiai apkeps. Viršutiniai sluoksniai turi būti labai traškūs ir pakilę. Išimame iš orkaitės ir iš karto apipilame atvėsusiu sirupu. Paliekame atvėsti.

Rezultatas gavosi be galo skanus ir žinoma saldus saldus, bet visi ragavusieji gyrė ir tikino, jog labai skanu.