Naminė duona

Pamenat, kaip kartą bandžiau daryti duoną? Tada turbūt pamenate, kad tą kartą iš to nieko nesigavo, mano gamintas raugas, kaip galiu pasakyti dabar, nė iš tolo nepriminė to tikrojo, kurį naudojau šį kartą. Pirmasis buvo per skystas, kaip kokia blynų tešla, bet tada net neturėjau jokio supratimo, koks jis turi būti ir kas ten negerai, bet kai rankose atsirado tikras, korėtas, stipraus kvapo raugas, supratau - gal šis kartas bus sėkmingas. Patį raugą parsivežiau net iš Lietuvos, jį davė teta, kuri duoną kepa jau gerą pusmetį. Tada paragavau ir jos gamintos - tikrai galima pirštus nusikąsti, kaip skanu. O koks kvapas, kai ji kepa orkaitėje! Norėjau ir aš tokio :) Tad grįžusi iš Lietuvos, kruopščiai planavau dienas, kada galiu pradėti ją daryti ir kada kepti. Tad susipirkau reikiamus miltus, norėjau kuo tamsesnių, nes šviesios duonos čia ir taip be vargo galima gauti, ir prasidėjo veiksmas! Be to, kitam kartui, netikėtai vienoje parduotuvėje mačiau labai labai tamsius miltus, būtent juodai duonai, tad spėkit, ką pirksiu sekantį kartą? :D

Receptą man davė ta pati teta, iš kurios gavau ir raugo.

Iš nurodytų kiekių išeina labai didelė duona, tad kitam kartui mąstau arba kam atiduoti pusę, arba tiesiog sumažinti naudojamus kiekius. 

• 1 kg miltų (kvietinių, rupių ruginių, rupių kvietinių) (~6 stiklines)
• 2/3 stikl. 5-3 grūdų dribsnių (naudojau tiesiog avižinius, nes neturėjau kitokių)
• 2/3 stikl. sėlenų
• 2/3 stikl. linų sėmenų (naudojau kviečių)
• 2/3 stikl. moliūgų sėklų (nedėjau)
• 2/3 stikl. saulėgražų
• 2/3 stikl. kepimo mišinio "Tamsusis" (pirktas Delonoje, įvairūs skaldyti grūdai, sėklos, salykas)
• 150 g mišinio tamsiai duonai "Natura" (taip pat iš Delonos)
• 150 g cukraus
• 1 valg. šaukšto druskos
• Aliejaus (skardai patepti)

1 litre šilto vandens ištirpinti raugą, 1 valg. šaukštą druskos ir cukrų. Gerai išmaišyti, kol viskas ištirps. 

Visus birius produktus sumaišyti atskirame dubenyje ir tik tada maišyti su skysčiais. Sumaišius, atidėti kitam kartui raugo (~3 šaukštus, aš raugą laikau stikliniame stiklainyje). Dėti į skardą, išteptą aliejumi. Kildinti 8-12 val. uždėjus aliuminio foliją. Aš tą duoną, kol ji kilo, nešiojau visur - tai kambaryje laikiau, tai nešiau į lauką ant stalo, kad saulėje geriau pakiltų. 

Tuomet įkaitinti orkaitę iki 200 C ir kepti duoną 1,5 val. Aš savąją kepiau 1 val. ir 20 min., nes ir taip jau buvo gana. Norint, kad pluta būtų plonesnė, po pusvalandžio kepimo galima ją uždengti folija, o likus iki kepimo pabaigos 20 min. ją nuimti. Išėmus iš orkaitės, uždėti šlapią drobulę, palaikyti pusvalandį, kol atvės.

Va tokia ir kepimo eiga. Turint raugą, regis, tai vieni juokai. O jau koks kvapas, kol ji dar kepa ir kai jau išimi iš orkaitės! Labai labai sunku atsilaikyti ir jos neparagauti. Kai prapjoviau, iš tiesų, likau maloniai nustebinta, nes buvo labai tamsi. Būtent tokia, kokios ir norėjau. O dar kai duona išėjo tikrai labai didelė, galėsiu mėgautis ne vieną dieną ir ne dvi :) 

Pagaliau įvykdžiau savo svajonę Graikijoje valgyti juodą, naminę duoną!