Pasimetusi dovanėlė mane surado arba grįžau namo!

Na ką, ir vėl grįžau namo. Atostogos kaip niekad buvo tiesiog prikimštos pačių įvairiausių, smagiausių, įsimintiniausių kelionių, susitikimų, nuotykių, pašnekesių, pasisėdėjimų, tiesiog malonaus buvimo kartu. O kiek visur išvaikščiota!! Paskutinę dieną Vilniuje maniau, kad vietoj kojų pas mane liko mediniai pagaliukai, nes skersai išvaikščiojome kiekvieną gatvę. O kaip kitaip - kai oras stulbinančiai geras, gi reikia save išlydėti su pačiais maloniausiais prisiminimais. 

 

Bet žinot, paskutinėmis dienomis jau buvau pasakiusi, kad norisi namo, t.y. į savo namučius (bet tikrai ne dėl to, kad buvo neįdomu ar pan., tiesiog nuovargis), nesvarbu, kad jie Graikijoje, norėjosi elementarios savo lovos, savo stalo, sofos, kėdės :) Skamba kvailai, bet kai per atostogas pakeitėme tiek buvimo vietų, man tai buvo labai rimtas noras. O grįžus mus pasitiko dar blogesnis oras nei Lietuvoje. Kalbant apie temperatūrą, paradoksalu, bet ji skiriasi vos keliais laipsniais, labai smarkiai atvėso ir čia, tad jaučiasi, jog niekas per daug ir nepasikeitė. 

Buvo labai keista šiandien po tokios pertraukėlės ir vėl kulniuoti į mokyklą, kurioje lyg ir nieko naujo, bet vis vien kažkaip kitaip. Gal čia aš vis dar pasimetusi, kur esu, gal ir pati diena nebuvo iš tų pačių lengviausių ir maloniausių, kad būtų galima kitaip nusiteikti. Šiandien turėjau gana rimtą darbo pokalbį, kuriame teko kamuotis net keturias valandas. Pavargau, net sakyti turbūt nereikia. Mano galvoje įvyko didžiulis sąmyšis tarp visų žinomų kalbų, nes pokalbyje reikėjo anglų, rusų, lietuvių ir šiek tiek graikų. Daug streso, daug :)

Ryt turėčiau žinoti rezultatus, bet prisimenant mano "pasirodymą" rusų kalboje, yra didžiulė rizika, kad visas šis vargas bus tik mano asmeninio tobulėjimo, patirties kaupimo dalis. 

Tad mokykloje šiandien sėdėjau pusiau miegomis, nes, įsivaizduokit, dar ir prancūzų teko atlaikyti. 

Bet bet bet... Mane šiandien vis tik aplankė spindulėlis, kažkur pasiklydęs dar prieš Kalėdas. Kalbu apie Kalėdų senelio slapuko akciją, kurioje dalyvavau. Jo nespėjo pristatyti iki man išvykstant, tad labai liūdėjau, maniau, kad jau tikrai likau be dovanėlės, bet kai vakar grįžau, radau krūva lapelių dėl siuntinio iš pašto, tad šiandien anksti ryte nuskubėjau pasiteiraut, ar vis dar jis yra. Ir jis buvo! Širdį užplūdo tikrai labai smagus jausmas, labai dėkoju Indrei iš Keistai paprasta tinklaraščio. Gavau labai mielus "puodelius", kad gerčiau keksiukų arbatą su malonumu. Retai kepu keksiukus, bet tokia miela jų formelė net labai skatina imtis juos gamint. O ir priedai labai smagus, rytoj, kai bus šviesu, nufotografuosiu. 

O dabar einu prisėst ant išsiilgtosios sofos, imsiu mezgamą šaliką į rankas ir žiūrėsim filmą. 

Gero ir šilto jums vakaro!