Keksiukai, kurie turėjo būti su kava

Taip taip, turėjo.. Įdėjau per mažai kavos, nes tą dieną taip blogai susišvietė mano galvoje, kad gavosi, jog tos kavos net nesijuto beveik. Na ką, bent jau spalva buvo, bet ir tai, didesnę įtaką davė kakava, regis, o ne kava. Tiek jau to, buvo be galo skanu vis tiek.

Gaminau pagal Gamyklėlės receptą, kuriame šie keksiukai pūpsojo labai jau dailiai, tad atsispirti buvo neįmanoma. Iš tiesų būtent tą dieną jų gaminti neketinau, bet buvo kažkokią atbula diena, viskas, ką bandžiau padaryti, iškepti tiesiog nesigavo, tad iš nevilties, kad jau einant į svečius negi nieko nenusinešiu, griebiausi šių keksiukų. Maniau, kad ir šie nesigaus skanūs, bet laimei laimei, jie buvo labai drėgni, minkšti, purūs ir, svarbiausia, skanūs!

• 150 g kambario temperatūros sviesto
• 150 g cukraus
• 2 kiaušinių
• žiupsnelio druskos
• 150 g miltų
• 1 a.š kepimo miltelių
• 15 g kakavos
• 50 ml pieno (prireikė kiek mažiau)
• 5 a.š stiprios kavos, naudojau (aš sugalvojau kažkodėl dėti tik 1.5, net neklauskit, kodėl - neatsakysiu :) )

Minkštą sviestą išsukame su el. plaktuvu ar mediniu šaukštu, kol spalva gerokai pašviesėja ir sviestas tampa purus. Beriame cukrų ir tęsiame plakimą. Įmušame vienas-vienas kiaušinius, po pirmojo gerai išplakant masę. Taip pat ir po antrojo.

Miltus sumaišome su kepimo milteliais, sijojame po truputį į bendrą tešlą. Kadangi tešla taps kietoka, pilame po truputį pieną iki tešla tampa norimo tirštumo.

Atidedame 1/3 dalį tešlos ir sumaišome ją su kakava ir kava.

Orkaitę įkaitiname iki 175 C, dedame į keksiukų formą popieriukus, pripildome iki pusės šviesia tešlą, ir ant viršaus užpilame kakavinės tešlos. Man, kad ir kiek stengiausi taupiai dėlioti tešlą, išėjo tik 8 keksiukai. Kepame apie 20-25 min.

Kadangi norėjau neštis į svečius, man jie labai paprasti atrodė, tad dar papuošiau naudodama priemones, kurias gavau per šventinę akciją Kalėdų senelis slapukas, nuo Indrės! Taip pat išsikepiau ir du "keksiukus-arbatas", taip pat naudodama dovanėlę. Buvo tikraaai daug skaniau valgyti, kai taip šmaikščiai pateikta.

Įdarytos bulvės

Nieko nelaukdama noriu pasidalinti puikia idėja pietums, kai norisi ko sočiau, kad būtų galima sušilti ir jaustis gerai. Šiandien nusprendžiau, kad būtent kažko tokio ir noriu. Pasirinkimų buvo keletas, bet labai tvirtai žinojau, kad noriu, jog tai būtų su bulvėmis - švilpikai, kugelis, įdarytos bulvių puselės. Gaminau pastarąsias, nes tiesiog mintyse atrodė, jog bus geriausias variantas, neįdedant per daug pastangų - sekmadienis, visgi!

Receptuką radau Laisvalaikis virtuvėje, tik neturėjau grietinėlės, tad naudojau pieną ir šaukštą miltų.

Reikės:

• 4 didesnės bulvės
• druskos, aliejaus
• mėgstamos mėsos (aš naudojau šalto rūkymo dešrą)
• svogūno
• pomidoro
• pieno
• 1 valg. šaukšt. miltų
• pipirų
• tarkuoto kieto sūrio

Bulves labai kruopščiai nuplauname (galima patrinti ir su šiurkščiąja kempinėlės puse), dedame į puodą, užpilame vandeniu ir verdame, kol kiek suminkštėja. Nusunkiame vandenį, aptepame kiekvieną bulvę aliejumi, ištriname druska, subadome visas bulves šakute ir dedame į skardą (folija neuždengiame). Kepame įkaitintoje iki 200 C orkaitėje apie 30-40 min., patikriname peiliu ar minkštos, tuomet ištraukiame iš orkaitės. Perpjauname pusiau, kai šiek tiek atvėsta, šaukštu išskobiame vidurį, palikdami kraštelius. 

Kol kepa bulvės, pasiruošiame įdarą. 

Keptuvėje su trupučiu aliejaus pakepiname smulkiai supjaustytą svogūną, tuomet nedideliais kubeliais pjaustytą pomidorą, galiausiai mėsą ar dešrą. Kepiname, kol viskas gražiai apskrunda. Pilame šiek tiek pieno ir dedame šaukštą miltų, gerai išmaišome, jei trūksta skysčio, pilame dar šiek tiek pieno, kol gauname tirštos konsistencijos padažą. 

Šakute sutriname iš vidurių išskobtas bulves ir jas sumaišome su pasiruoštu padažu. Dedame įdarą į bulvių "laivelius", apibarstome tarkuotu sūriu ir kepame 200 C orkaitėje apie 10 min. arba kol išsilydo sūris. 

Man buvo taip skanu, kad nesinorėjo nieko kito šalia jų. Tikrai sotus, maloniai užpildantis skrandį ir širdį patiekalas, puikiai tinkantis kai šaldytuvo turinys ne toks gausus, kampe stovi bulvių maišas, o tu vis vien nori skaniai pavalgyti :)

Karydopita - graikinių riešutų pyragas

Ar pastebėjote, kad sausis keliauja į pabaigą? Net pasigrožėti nespėjau, nes per kasdienybės akinius, atrodo, ir to grožio mažiau. Tiesa, bent jau savo kieme turiu kuo pasidžiaugti kiekvieną rytą, kai atidarau langą - tai pražydęs medis, tokiais ryškiai geltonais pūkuotais žiedais. Tai buvo pirmasis dalykas, kurį pamačiau, grįžusi iš Lietuvos. Nors tada buvo lietinga diena, bet tie ryškūs žiedai atrodo permušė visas darganas ir taip skaisčiai spindėjo, kad buvo nuostabu. Beje, koks tai medis - aš jums nepasakysiu, niekas nežino jo rūšies, to pasakyti negalėjo net ir pažįstamas, turintis gėlių krautuvėlę. Na ką gi, malonu turėti savo kieme tokį paslaptingą, bet nuostabiai gražų medį. Dabar visų rūšių bitutėms pats darbymetis - surinkti iš daugybės žiedų žiedadulkes, bandžiau vieną iš jų užfiksuoti, bet labai jau greitai dūzgė aplink, spėjau tik jos šoną pagauti :)

Turiu pripažinti, kad deserto negaminau jau turbūt visą sausį, atrodo, bet šventes gavau gerą dozę sukinėjimosi virtuvėje, o dabar vėl pasinėrus į mokslus, jau ir nebespėju. Praėjusią dieną kepiau savo mylimiausius sausainius, nes galvoje sukosi tokia mintis, kad kepu pyragus, keksus, tortus, bet va paprasčiausių sausainių - niekada, atrodo gi jie taip lengvai paruošiami, tad kodėl man į galvą nešauna to padaryti? Tad ėmiau vieną rytą ir išsikepiau, žinoma, jų neliko dar tą pačią dieną, nes pasirodo ne vien aš esu jų šlovintoja :) O šiaip, visą savaitę užėjusi duonų kepimo manija, kurią sustiprino ir mokykloje keptos 6 skirtingos duonos! Reikės keletą iš jų tikrai išbandyti ir namie, ypač su fetοs sūriu - koks gardumėlis!

Dabar pamažu jau tenka ruoštis semestro sesijai, kuri, palyginus su buvusiais tarpiniais atsiskaitymais, bus daug rimtesnė ir didesnės apimties. Tad noriu susidėlioti į vietas visus konspektus, kad, atėjus metui mokytis, nereikėtų lakstyt į keturias kambario puses, ieškant reikiamo recepto. O bevartydama užduotis radau pyragą, kurį jau buvau kepusi per šventes namie ir supratau, kad gi reikėtų pasidalinti jo receptuku. Variantas, kurį dariau aš, iš dalies priminė jau kone tortuką, bet nedarant šokoladinio pertepimo ir dviejų aukštų, gaunasi labai puiki tradicinė karydopita - graikinių riešutų pyragas su sirupu, kuris čia tikrai labai mėgstamas. 

Didžiulė gėda ir apgailestavimas dėl nuotraukų, bet nebebuvo laiko krapštymuisi aplink pyragą, o reikėjo jau jį patiekti :)

Karydopita (καρυδόπιτα)
(23 cm skersmens formai)

•    400 g graikinių riešutų
•    5 kiaušinių
•    200 g cukraus
•    280 g miltų (200 g miltų ir 80 g džiūvėsėlių)
•    1 arb. šaukšt. kepimo miltelių
•    2 arb. šaukšt. cinamono
•    80-100 g sviesto
Sirupui
•    500 g cukraus (arba 450 g)
•    400 g vandens (arba 300 g)
•    citrinos žievelė
•    1 cinamono lazdelė

Šokolado kremui
•    500 g šokolado (52-55 % kakavos)
•    80 g medaus
•    500 g grietinėlės (35 % riebumo)

Blenderio pagalba sutriname graikinius riešutus, kol lieka nedideli gabaliukai, bet netampa miltais. Sviestą išlydome.
Mikseriu ar šluotele gerai išplakame kiaušinius, kai padvigubėja ir tampa baltas, beriame po truputį cukrų ir toliau plakame, kol cukrus ištirps ir kiaušiniai taps labai purūs. 

Į išplaktus kiaušinius beriame persijotus miltus su kepimo milteliais, pamažu, ne viską iš karto. Maišome labai atsargiai su mediniu šaukštu iš apačios į viršų, nuolat sukdami dubenį po ketvirtadalį. Maišome tik į vieną pusę!
Supilame lydytą sviestą ir graikinius riešutus. Toliau atsargiai maišome.
Sviestu gausiai ištepame vieną (jei gaminame su šokoladiniu kremu, tada reikia dviejų formų) 23 cm skersmens kepimo formą (geriau būtų neatsegamais kraštais) ir pabarstome miltais, iškratome jų perteklių.
Supilame tešlą į formą (-as) ir kepame įkaitintoje iki 175 C orkaitėje nuo 30-40 iki 1 val., 30-40 min. – jei kepame dviejose formose. Kai lieka 15 min. iki kepimo pabaigos, ruošiame sirupą.

SIRUPAS

Į puodą sudedame visus ingredientus ir viriname ant vidutinės ugnies. Nuo to momento, kai pradeda virti, verdame nemaišant 5 min. ir nuimame nuo ugnies. Pravėsiname.
Traukiame iškepusius pyragus ir nedelsiant juos subadome su peiliu kuo daugiau, kad lengviau susigertų sirupas. Imame samtį ir po vieną kupiną pilame ant pyrago. Sirupu laistyti bent tris kartus, palaukiant po 2 min., kol susigers pirmasis sirupas. Jei sirupas sunkiai geriasi į pyragą, peiliu galima padaryti papildomų skylių. Vėsesnis sirupas – karštas pyragas.
Paliekame apie 1 val., kol atvėsta ir sirupas gerai įsigeria.

Ruošiame šokoladinį kremą.
Sulaužome nedideliais gabaliukais į dubenį šokoladą. Jei medus skystas – dedame ir jį. Jei ne – kiek pašildome, kad išsilydytų.
Į puodą pilame grietinėlę ir kaitiname ant vidutinės ugnies, kol ji gerai įkaista, bet neužverda. Nuimame nuo ugnies ir supilame ant šokolado. Aktyviai nuolatos maišome, kol visas šokoladas išsilydys ir masė taps panaši į vientisą kremą. Paliekame vėsioje vietoje, kol šiek tiek atvės ir sutvirtės (galima po kiek laiko kambario temperatūroje, įdėti į šaldytuvą).

Pyrago suformavimas
Imame vieną formą atsegamais kraštais (23 cm skersmens) (galima iš karto statyti į lėkštę), dedame pirmąją pyrago dalį. Pilame ¾ arba pusę šokoladinio kremo, gerai išlyginame su šaukštu. Jei kremas vis dar nėra labai tvirtas, galima įdėti į šaldytuvą, palaikyti, kol jis sustings, prieš dedant antrą pyrago sluoksnį.
Kai kremas sutvirtėja, dedame antrą pyrago dalį ir aptepame likusiu kremu, pasiliekant jo šiek tiek pyrago šonams. Laikome šaldytuve, kol sutvirtės. Prieš patiekiant nuimame formos šonus, aptepame likusiu kremu, dar palaikome šaldytuve, kad ir šie sutvirtėtų ir tada galima papuošti likusiais graikiniais riešutais ar kaip tik sugalvojame.

Kadangi šį pyragą kepiau draugo vardadieniui (graikams jis svarbesnis net už gimtadienį), ant pyrago užrašiau šventinį palinkėjimą. Pyragas tikrai sotus, sodraus skonio, su šokoladu man labai patiko. Kadangi sudėtyje yra džiūvėsėlių, pyragas ilgiau laikosi drėgnas (mat džiūvėsėliai labai gerai laiko savyje sugertą sirupą) ir negenda. Jei darysite be šokolado, tiesiog vieną didesnį pyragą, siūlyčiau neskubėti jo ragauti, tegu pastovi keletą valandų, tegu sirupas kaip reikiant įsigeria visuose pyrago sluoksniuose, tada bus tikrai labai gardus.

Cinamoninių juostelių pyragas/ Cinnamon Sugar Pull-Apart Bread

Kad jūs žinotumėt, kokia nuostabi diena šiandien buvo. Ne vien dėl suvokimo, kad, prisimenant visus buvusius šeštadienius, nereikia į darbą, bet ir dėl nuostabios popietės, kurią praleidome lauke. Tiesa, iš ryto jaučiausi tikrai prastai, kankino beprotiški pilvo skausmai (ko gero vakarykščio persivalgymo pasekmės), bet kai jie kiek nurimo, nusprendėme, kad geriausi vaistai bus buvimas lauke. Mūsų rajone yra nuostabus ir labai didelis parkas, kuriame ne tik nuostabūs takeliai, bet ir įvairūs stadionai, krepšinio, teniso aikštelės, baseinas, kuriame žmonės maudėsi po atviru dangumi, lyg būtų vidurys vasaros, taip pat tiesiog parko viduryje įrengta sporto salės treniruoklius atitinkanti aikštelė, turinti viską, ko gali norėti sportuoti atėjęs žmogus. Labai susidomėjau galimybe lankytis jame dažniau, kol rytais dar turiu kiek laiko, o ir oras primena gaivų rudenį.

Vaikščiojome su draugu ir žiūrėjome į žaidžiančius. Supratau, kaip yra gera, kai išsiropšti iš patogaus guolio ir eini į gryną orą tiesiog pasivaikščioti, o dar geriau pažaisti! Tiesiog palikti visus galvos skausmus, visus nerimą keliančius klausimus, darbus, ar jų nebuvimą, ir tiesiog atsiduoti žaidimui, nesvarbu, tu jį moki, ar ne. Labai norėčiau išmokti žaisti tenisą, nes labai žavingai šiandien atrodė jį žaidžiantys žmonės. Sportas mano gyvenime tikrai labai svarbus, jį be galo myliu, tad sugalvojome planą, kad bandysime sportuoti kartu su draugu. Bus tikrai smagiau, o ir bus didesnė atsakomybė vienam prieš kitą, nebus kur pasislėpti.

Na, o vakare iškepiau šventinio laikotarpio hitą, kurį mama kepė iš dvigubos normos, gavosi didžiulis, bet buvo suvalgytas tuoj pat. Tad, o kaip gi aš jo nekepsiu :D Neįmanoma! 

Tad atėjo eilė ir jam - cinamoninių juostelių pyragui. Turiu pasakyti, kad aš pagailėjau cukraus, nors atrodė, kad įdėjau pakankamai, bet mamos vis tiek buvo skanesnis :) Tad reikia dar padirbėti.

Receptas iš Citrinos žievelės tinklaraščio, tik man labai nepatiko puodelių matavimas, nes niekada negaliu nuspręsti, kokio dydžio puodelis buvo pas autorių, tad surizikavau ir pasiverčiau į ml ir g.

• 650 ml miltų, turinčių daugiau glitino
• 60 ml cukraus
• 25 g šviežių mielių
• 0,5 arb. šaukšt. druskos
• 50 g sviesto
• 70 ml pieno
• 170 ml vandens
• 2 dideli kiaušiniai
• vanilės ekstrakto

Įdarui

• 50 g sviesto
• cukraus ir cinamono mišinio (santykiu 2:1, kiekį spręskite pagal pomėgį)

Dideliame dubenyje persijojame miltus, beriame cukrų, druską ir viską išmaišome.

Prikaistuvyje išlydome sviestą kartu su pienu, bet jo neužvirinam. Paliekame pravėsti, kol temperatūra pasiekia apie 35 C arba būna kambario temperatūros. Užpilame ant mielių ir jas ištirpiname.

Dubenyje su miltais padarome duobutę ir supilame mieles, vandenį ir lengvai išplaktus kiaušinius. Viską išmaišome mediniu šaukštu, o po to minkome rankomis. Dedame ant švaraus paviršiaus, beriame šiek tiek miltų, jei limpa prie rankų ir minkome mažiausiai 5 min., kol tešla tampa elastinga ir vientisa. 

Dedame suformuotą rutulį į aliejumi pateptą dubenį, uždengiame rankšluosčiu ir kildiname šiltoje vietoje, kol padvigubėja. Tuomet dedame ant miltais pabarstyto paviršiaus ir iškočiojame didelį stačiakampį. 

Išlydome įdarui skirtą sviestą ir juo aptepame visą tešlos stačiakampį. Tuomet gausiai (arba pagal norą) apibarstome cukraus ir cinamono mišiniu. Supjaustome horizontaliomis plačiomis juostomis (na, kad tilptų pasirinktoje skardoje, žinant, kad jos plėsis), uždedame jas viena ant kitos ir supjaustome į 5-6 kvadratėlius.

Kepimo formą ištepame sviestu (man jo liko nuo įdaro) ir dedame kvadratėlius stačiai, vieną šalia kito. 

Draugo prašymu, dar viršų aptepiau sviestu ir pabarsčiau cinamonu ir cukrumi.

Kepame įkaitintoje iki 180 C orkaitėje apie 30-40 min., priklausomai nuo pyrago dydžio, nes man pakako trumpesnio laiko. Ištrauktą iš orkaitės pyragą pravėsiname formoje, o tuomet galime dėti į lėkštę ar kur tik užsigeidžiate. Ko gero skaniausias jis šiltas, na, bent jau mūsų namuose - kol dar šiltas, valgai nesustodamas ir tik po to supranti, kad suvalgei daug daugiau, nei planavai ir kad pačio pyrago jau ne ką ir likę. Tad tiesiog atsidūsti ir pasižadi daugiau tiek nevalgyti iki kito tokio pyrago.

Pasimetusi dovanėlė mane surado arba grįžau namo!

Na ką, ir vėl grįžau namo. Atostogos kaip niekad buvo tiesiog prikimštos pačių įvairiausių, smagiausių, įsimintiniausių kelionių, susitikimų, nuotykių, pašnekesių, pasisėdėjimų, tiesiog malonaus buvimo kartu. O kiek visur išvaikščiota!! Paskutinę dieną Vilniuje maniau, kad vietoj kojų pas mane liko mediniai pagaliukai, nes skersai išvaikščiojome kiekvieną gatvę. O kaip kitaip - kai oras stulbinančiai geras, gi reikia save išlydėti su pačiais maloniausiais prisiminimais. 

 

Bet žinot, paskutinėmis dienomis jau buvau pasakiusi, kad norisi namo, t.y. į savo namučius (bet tikrai ne dėl to, kad buvo neįdomu ar pan., tiesiog nuovargis), nesvarbu, kad jie Graikijoje, norėjosi elementarios savo lovos, savo stalo, sofos, kėdės :) Skamba kvailai, bet kai per atostogas pakeitėme tiek buvimo vietų, man tai buvo labai rimtas noras. O grįžus mus pasitiko dar blogesnis oras nei Lietuvoje. Kalbant apie temperatūrą, paradoksalu, bet ji skiriasi vos keliais laipsniais, labai smarkiai atvėso ir čia, tad jaučiasi, jog niekas per daug ir nepasikeitė. 

Buvo labai keista šiandien po tokios pertraukėlės ir vėl kulniuoti į mokyklą, kurioje lyg ir nieko naujo, bet vis vien kažkaip kitaip. Gal čia aš vis dar pasimetusi, kur esu, gal ir pati diena nebuvo iš tų pačių lengviausių ir maloniausių, kad būtų galima kitaip nusiteikti. Šiandien turėjau gana rimtą darbo pokalbį, kuriame teko kamuotis net keturias valandas. Pavargau, net sakyti turbūt nereikia. Mano galvoje įvyko didžiulis sąmyšis tarp visų žinomų kalbų, nes pokalbyje reikėjo anglų, rusų, lietuvių ir šiek tiek graikų. Daug streso, daug :)

Ryt turėčiau žinoti rezultatus, bet prisimenant mano "pasirodymą" rusų kalboje, yra didžiulė rizika, kad visas šis vargas bus tik mano asmeninio tobulėjimo, patirties kaupimo dalis. 

Tad mokykloje šiandien sėdėjau pusiau miegomis, nes, įsivaizduokit, dar ir prancūzų teko atlaikyti. 

Bet bet bet... Mane šiandien vis tik aplankė spindulėlis, kažkur pasiklydęs dar prieš Kalėdas. Kalbu apie Kalėdų senelio slapuko akciją, kurioje dalyvavau. Jo nespėjo pristatyti iki man išvykstant, tad labai liūdėjau, maniau, kad jau tikrai likau be dovanėlės, bet kai vakar grįžau, radau krūva lapelių dėl siuntinio iš pašto, tad šiandien anksti ryte nuskubėjau pasiteiraut, ar vis dar jis yra. Ir jis buvo! Širdį užplūdo tikrai labai smagus jausmas, labai dėkoju Indrei iš Keistai paprasta tinklaraščio. Gavau labai mielus "puodelius", kad gerčiau keksiukų arbatą su malonumu. Retai kepu keksiukus, bet tokia miela jų formelė net labai skatina imtis juos gamint. O ir priedai labai smagus, rytoj, kai bus šviesu, nufotografuosiu. 

O dabar einu prisėst ant išsiilgtosios sofos, imsiu mezgamą šaliką į rankas ir žiūrėsim filmą. 

Gero ir šilto jums vakaro!

Šventinis baltojo šokolado tortas su spanguolėmis

Štai ir prabėgo taip ilgai lauktai gražiausios metų šventės. Nežinau, kaip jums, bet manosios prabėgo tikrai smagiai, Kalėdos buvo itin jaukios, pilnos staigmenų, gražių akimirkų, laimingų artimųjų veidų, o Naujieji viršijo mano lūkesčius net su kaupu. Buvo nuostabi kelionė, kurią, manau, prisiminsiu ilgai ne tik aš, bet ir visi keliavę kartu.

Pastaruoju metu visai nebėra to gyvenimo ritmo, kuris buvo iki švenčių, dabar, galima sakyti, leidžiu savo tingias nuo darbų, bet tuo pačiu ir aktyvias savo katino dienas pas tėvus Lietuvoje. Tad turbūt lengvai suprantama visiems, kad prisėsti ir kažką parašyti yra tikrai labai sunku. Šį kartą kai grįžau namo, jaučiuosi, jog nesustoju judėti, kiekviena diena yra kažkam skirta, kas kartą pamatau tai, ko dar nebuvau mačiusi per visą laiką, kai gyvenau savo mieste - o tai be galo džiugina, tikrai nemaniau, kad galima tokių įdomybių pamatyti visai čia pat, kur augai ir gyvenai šitiek metų, o už visa tai turiu padėkoti sesei, ji skyrė daugiausia laiko surasti visiems šiems mažiems ir dideliems stebuklams. Tad ir virtuvėje sukiojausi, matyt, tik per Kalėdas ir draugo vardadienį. Bet, turiu pasakyti, kad šis šventinis pasisukiojimas baigėsi su labai puikiais rezultatais - itin gardžiu baltojo šokolado tortu su spanguolėmis. Tiesa, norų dėl desertų turėjau tikrai daug, bet, atėjus realiam suvokimui, nuspręsta buvo gaminti tik vieną tortą, nes maisto (kad ir tikrai skanaus) kiekiai buvo neaprėpiami, tad pabijojau, kad ir vienintelio deserto gali niekas nevalgyti. Bet įsivaizduokit, susirinkę svečiai suvalgė galima sakyti visą tortą, liko vienas nedidelis gabaliukas, kurį kai tik nufotografavau, pagrobė likę namiškiai :) Buvo be galo džiugu, kad tortukas buvo taip puikiai įvertintas.

Receptas pasirinktas iš „ºC” kulinarinio žurnalo, kuris, kaip galima pastebėti, man labai patinka, randu tikrai daug įdomių ir skanių receptų.

Dar turiu pasakyti, kad geriausia tortą pradėti gaminti arba ryte, arba vieną dieną gaminti torto biskvitą, o kitą dieną - įdarus, nes reikia kantrybės, kol biskvitas labai gerai atvėsta ir sustingsta.

Naudojau 23 cm skersmens kepimo skardą atsegamais kraštais. Stiklinė 250 ml.

Spanguolių įdarui

• 250 g spanguolių (naudojau šaldytas, bet galima ir šviežias)
• 1/4 st. vandens
• 1/2 st. cukraus
• 1/2 apelsino sultys
• 1/2 arb. šaukšt. cinamono
• 1/2 arb. šaukšt. malto imbiero
• 1/4 arb. šaukšt. maltų gvazdikėlių
• 1 arb. šaukšt. želatinos (išbrinkintos šaltame vandenyje)

Baltojo šokolado ir grietinėlės glajui 

• 200 ml riebesnės grietinėlės
• 250 g baltojo šokolado

Torto biskvitams

• 120 g minkšto sviesto
• 1/2 st. cukraus
• 4 kiaušinių
• 210 g miltų
• 2 1/2 arb.šaukšt. kepimo miltelių
• 1 valg. šaukšt. vanilinio cukraus
• 1/2 arb. šaukšt. cinamono
• 3/4 st. pieno
• 150 g baltojo šokolado 

Pirmiausia pasiruošiame spanguolių įdarą - nedideliame prikaistuvyje užviriname vandenį, cukrų ir apelsino sultis. Sudedame spanguoles bei prieskonius, viriname ant vidutinės ugnies retkarčiais pamaišydami apie 20 min. Jei atrodo, kad spanguolės per stambios, jas galima sutrinti su trintuvu, kuriuo triname ir sriubas - aš stambiai pertryniau, palikdama ir didesnių spanguolių gabaliukų. Taip pat, dėl didelės baimės, kad šis įdaras gausis per skystas ir ištekės, įdėjau šaukštą išbrinkintos šaltame vandenyje želatinos, kai spanguolės jau buvo pravėsusios. Atidedame į šoną ir paliekame atvėsti galutinai.

Kitame prikaistuvyje pašildome grietinėlę ir ja užpilame gabaliukais sulaužytą baltąjį šokoladą, greitai maišome, kol šokoladas ištirpsta. Kuriam laikui paliekame pravėsti kambario temperatūroje, vėliau - uždengiame ir paliekame šaldytuve, kol atvėsta.

Dabar metas gaminti pačius biskvitus. Šokoladą ištirpiname garų vonelėje. 

Gilesniame dubenyje gerai išsukame sviestą mediniu šaukštu arba elektriniu plaktuvu, kol sviestas pabąla. Suberiame pamažu cukrų, kai jis gerai įsimaišo į sviestą, mušame po vieną kiaušinius, gerai išplakdami po kiekvieno kiaušinio. Įmaišome vanilinį cukrų, cinamoną ir po truputį sijojame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Po truputį pilame pieną (man nurodytas kiekis atrodė per didelis, tad aš kiek mažiau sunaudojau, kai atrodė, kad tešla jau pakankamai skysta). Galiausiai įmaišome tirpintą šokoladą ir gerai, bet atsargiai, išmaišome. 

Imame dvi kepimo formas (aš turėjau tik 23 cm skersmens) atsegamais kraštais, jų dugnus padengiame kepimo popieriumi ir tuomet užsegame kraštus. Į abi po lygiai padalijame turimą tešlą, paviršių išlyginame ir kepame 180 C įkaitintoje orkaitėje apie 30 min., kol įgauna gražią aukso rudumo spalvą ir patikrinus mediniu pagaliuku, jis lieka sausas.

Ištraukiame iš orkaitės ir paliekame atvėsti, tik tada išimame iš kepimo formų, nuimame kepimo popierių ir paliekame ant grotelių, kol galutinai atvės. Mums mokykloje sako, kad geriausia biskvitą kepti dieną prieš pačio torto darymą, tuomet jis gražiausiai persipjaus ir bus tokio tvirtumo, kokio ir reikia, bet labai neturint laiko, manau, galima išsikepti biskvitą ir iš ryto, o perpjauti po pietų ar vakarop. 

Išimame iš šaldytuvo šokolado ir grietinėlės masę, ją labai gerai išplakame plaktuvu, kol ji tampa puri. 

Perpjauname kiekvieną biskvitą į dvi dalis. Kadangi naudojau didesnę kepimo formą, nei buvo nurodyta, tad man išėjo trys biskvitai vietoj keturių, tad tiesiog iš turimų biskvitų suformavau tris vienodo storio pagrindus.

Patį tortą formavau toje pačioje kepimo skardoje. Tad vieną iš biskvitų perpjauta puse į viršų dedame į formą, jei krašteliai labai remiasi į formą, juos geriau apipjauti. Kad nebūtų sausi biskvitai, juos sulaisčiau vaisinės arbatos ir brendžio mišiniu. Aptepame biskvitą spanguolių įdaru, gerai išlyginame ir dedame antrąjį biskvitą. Jį vėlgi sulaistome ir aptepame šokolado ir grietinėlės mase. Aš įkišau tuomet tortą į šaldytuvą, kad viršutinis sluoksnis kiek sutvirtėtų ir sekantis biskvitas nenusileistų per daug į kremą. Kai šokolado ir grietinėlės masė buvo tvirta - uždėjau viršutinį biskvitą, ji sulaisčiau ir dar aptepiau šokolado ir grietinėlės mase.

Dedame tortą į šaldytuvą bent porai valandų, kad įdarai įsigertų į biskvitą ir visi skoniai gardžiai susilietų į bendrą visumą. 

Papuošimui išsiplakiau iki standumo grietinėlę su šiek tiek cukraus pudros. Ja aptepiau visą tortą (jau nuėmus formos kraštus) ir apibarsčiau baltojo šokolado drožlėmis. Radau šalia dar vyšnių, tad kelias nusprendžiau uždėti dar ant viršaus. Tuomet padėjau tortą į šaldytuvą, o kai reikėjo patiekti, perdėjau ant tortinės. 

Tikrai labai gardus tortas, spanguolių rūgštelė labai tinka prie baltojo šokolado, Kalėdiniai prieskoniai šį tortą tikrai padarė šventiniu. Buvo labai drėgnas, gaivus, neapsunkinantis.