2011 m. spalio 31 d., pirmadienis

Mielinės bandelės su obuoliais/ Yeasty rolls with apples

Baigėsi dar viena savaitė, šiandien pažiūrėjau į kalendorių ir supratau, kad ryt jau lapkritis. Kaip greitai! Nei rugsėjo, nei spalio atrodo kaip nebuvę :) Su ta mintimi, kad jau lapkritis, iš karto man toptelėjo, kad po daugiau nei vieno mėnesio keliausim atostogauti į Lietuvą. Labai džiugu! Kalėdos, sniegas, šaltukas, artimieji... Pamenu, kaip praeitais metais panašiu metu jau skaičiavau dienas iki tokios kelionės ir kaip jos laukiau. Šie metai ne išimtis, laukiu labai, bet skaičiuoti dienų nėra kada. Kai laikas šitaip bėga, imu galvoti, ką per šiuos mėnesius padariau prasmingo, naudingo sau, ar paklojau pamatus sekančiam gyvenimo etapui, ar išnaudojau kiekvieną atsiradusią galimybę. Ir atsakymas dažnai būna neigiamas, tikrai neišnaudojau nė vienos vasaros dienos taip, kad ji išliktų atmintyje, kaip kažkuo ypatinga. Visos liepos ir rugpjūčio dienos man buvo tokios nykios, taip nuoširdžiai laukiau, kad jos greičiau prabėgtų, nenorėjau daryti nieko. Dabar tai visai nesvarbu, bet vėliau, man regis, bus gaila taip iššvaistytų dienų, nes gyvenimas tik vienas, jis eina tik pirmyn, tad jei praleisi vieną galimybę, ji gali niekada nebegrįžti. Todėl po tokios vasaros ar jaučiuosi labai gerai, kad pradėjau mokytis. Kažkur girdėjau kalbant, kad smegenys yra kaip raumenys, jei jų ilgai nemankštinsi, jie subliūkš, taip ir smegenys, jos praras vertingas ląsteles, skirtas mąstymui (na, nežinau, kaip tiksliai paaiškinti). Prisipažinsiu, kad visus šiuos mėnesius, kuriuos praleidau dirbdama padavėja, jaučiausi, kad mano smegenys tiesiog "bukėja", joms nereikėjo daryti nieko, tik prisiminti, kiek cukraus kuris klientas nori savo kavoje. Ir tai mane labai trikdė, nes pripažinsiu, kad pasiilgau kažką mokytis, gauti žinių, naudoti savo galvą ne tik užsakymams, bet ir kažkam daugiau. Todėl viską apskaičiavus, apmąsčius, pateikiau dokumentus ir aš jau mokykloje. Jau praėjo dvi savaitės, gaunamų žinių kiekis ohoho, ypač dar ir dėl to, kad be tos teorijos, kuri yra knygose, kiekvienas dėstytojas kiekvieną kartą pateikia tiek asmeninės patirties, patarimų, kad atrodo norėtųsi viską užsirašyti, kad tik nepamirštum. 
Tiesą pasakius, be to didelio noro studijuoti, labai bijojau vieno dalyko - kad viskas bus graikų kalba, labai nedrąsiai vertinau savo sugebėjimus šia kalba, bet po šių savaičių jaučiuosi daug stipriau. Kai susijungi su visuma, nebemąstai apie kiekvieną žodį pavieniui, atrodo ir supranti viską, o ir rašymas nekelia problemų, kai tempas yra greitas, nebeturi kada mąstyti kurią iš trijų "i" raidžių parašyti tame žodyje, viskas išeina kažkaip savaime. O tai labai džiugina. 
Bet labai nuklydau nuo pagrindinės idėjos, kodėl rašau. Noriu nieko neatidėliodama pasidalinti puikiomis mielinėmis bandelėmis su obuoliais, kurias kepiau vakar. Buvo nuostabūs pusryčiai, su šiltomis bandelėmis, kurios kvepėjo dar nuostabiau, buvo minkštos, įdaras gardus, tad, ko daugiau reikia? 


Receptas iš Aguonėlės tinklaraščio (ten jau radau kito sekmadienio bandeles ir dar didesnę aibę duonų, kurias noriu išbandyti).
Iš nurodytų kiekių man gavosi 9 bandelės po 40 g (įsigijau maistines svarstykles, tad galiu drąsiai kalbėti apie svorius) :)
  • 190 g miltų (naudojau turinčius daugiau glitino, t.y. didesnio skaičiaus)
  • 10 g šviežių mielių
  • 30 g cukraus
  • 1 a. š. vanilinio cukraus
  • žiupsnelio druskos
  • 100 ml pieno
  • 25 g sviesto
Įdarui:
  • 2 vidutinio dydžio obuoliai (man prireikė tik 1,5, net ir liko)
  • 3-4 a. š. cukraus (kad užtektų visiems obuoliams, plius žiūrėti pagal jų rūgštumą)
  • 10 g sviesto (jo atsisakiau)
Aptepimui:
  • kiaušinio trynio ir šlakelio pieno plakinio
  • migdolų plokštelių (jei norima. Aš pusę bandelių barsčiau, kitų - ne)
Mažame inde išlydome sviestą, kai lieka nedideli gabaliukai, geriau nuimti nuo ugnies ir tiesiog išmaišyti, kol ištirps. Supilame pieną ir ant mažos ugnies pašildome, kad būtų drungnas, bet ne verdantis (max. 38 C). 
Mieles užpilame pieno ir sviesto mišiniu, jas ištirpiname.

Aš kombaino neturiu, tad viskas buvo minkoma rankomis. Į dubenį sijojame miltus, beriame druską, cukrų. Padarome viduryje duobutę ir supilame skystąjį mišinį. Sumaišome, kai viskas susijungia, tuomet pradedame minkyti. Ant švaraus paviršiaus minkome tešlą apie 5-10 min., tešla tikrai labai gražiai minkėsi, nelipo prie rankų, buvo elastinga. Dedame atgal į dubenį ir leidžiame pakilti, apie 1 val., kol padvigubėja. Pas mane namie visada būna vėsu, tad kai jau pradedu minkyti tešlą, įjungiu orkaitę ant mažiausios temperatūros, kai ji pašyla, išjungiu ir tuomet dedu kildinimui paruoštą tešlą, uždengtą rankšluosčiu. Taip esu garantuota dėl reikiamos šilumos. 

Kai tešla kyla, pasiruošiame įdarą. Nuplauname, nulupame ir išimame sėklas iš obuolių. Smulkiai supjaustome kubeliais, beriame į puodą. Apibarstome cukrumi (aš ir cinamono šiek tiek užbarsčiau). Kaitiname ant vidutinės ugnies, kol cukrus ištirpsta ir obuoliai suminkštėja (bet netampa koše). Atvėsiname. 

Pakilusią tešlą aš padalinau į 9 vienodo dydžio rutuliukus, juos ant miltuoto paviršiaus po vieną iškočiojau ir dėjau įdarą. Suformavau apvalią bandelę ir dėjau į miltais pabarstytą kepimo skardą. 
Uždengiame rankšluostėliu suformuotas bandeles ir leidžiame šiltai pakilti apie 40 min. 

Įkaitiname orkaitę iki 180 C. Aptepame bandeles kiaušinio ir pieno plakiniu. Mokykloje sužinojau, kad norint, jog gražiau paruduotų kepant, jas reikia aptepti du kartus. Palaukiant, kol pradžius pirmas aptepimas, tada tepti antrą kartą. Dar patarimas, jei norite kuo vientisesnio aptepimo, reikėtų išplaktą kiaušinio ir pieno mišinį perkošti per sietelį, nes kiaušinyje yra daug dalelių, kurios neišsiplaka. Na, bet aš tiek nebežaidžiau. Du kart aptepiau ir tiek. Pabarsčiau pusę bandelių migdolais.


Kepti reikia apie 15-20 min., kol bandelės gražiai paruduos. Iškeptas pabarsčiau cukraus pudra.
Laaaabai skanu :)

2011 m. spalio 28 d., penktadienis

Obuolių pyragas su karamelės glaistu/ Apple pie with caramel glace

Pagaliau radau laisvą minutę prisėsti ir pabandyti kažką parašyti. Supratau, kad per šias dvi savaites įvyko daug pasikeitimų mano gyvenime apie kuriuos noriu papasakoti ir jums.
Prieš dvi savaites pradėjau (ir vėl po metų pertraukos) studijas, dėl kurių kirbėjau visą vasarą. Taip tyliai, bet stipriai, planavau viską ir štai jos jau čia. Krūvis nelengvas (vis tik pradėti studijuoti graikų kalba po metų buvimo šioje šalyje kartu su vietiniais yra didelis savęs išbandymas), bet, žinot, kasdien gaunu tiek daug naujų žinių, kurios tiesiog mane "veža". Beje, dalykas, kurį studijuoju vadinasi Pastry Chef. Viena draugė manęs užklausė, tai kas čia per mokslas, nes pažodžiui išvertus į lietuvių kalbą (Tešlos šefas) daug esmės nesudaro, bet tai apima pačią mieliausią man sritį, egzistuojančią virtuvėje - tai Saldumynų šefas, esu apsupta tooookių gėrybių, kitą savaitę patys pradėsim gaminti įvairius keksus, po to eilė ateis tortams, kremams, biskvitams, sausainiams ir kitai nesuskaičiuojamai aibei saldumynų. 
Iš tiesų labai džiaugiuosi, kad mažais žingsneliais judu link svajonės, kuri tarsi ryški žvaigždė man rodo kelią tamsiame kelyje. Kiek metaforiška, bet kai turi tikslą, būna lengviau gyventi kiekvieną dieną, nes kaip ir visiems, ne visos jos saulėtos, ne visos teikia džiaugsmo. Bet dabar, šias dvi savaites aš tarsi ant sparnų kas dieną lekiu į mokslus, sėdžiu 5 valandas, kraunu žinias į savo galvą (ir sąsiuvinį), o po to grįžusi namo sėdžiu virtuvėje ir mąstau, ką čia pagaminti. 
Pasakysiu, kai sužinojau daug įdomių dalykų apie miltus (čia daugiau apie Graikijoje egzistuojančias rūšis), kitą dieną nubėgau į parduotuvę ir užsipirkau "teisingų" miltų ir iš karto pradėjau gaminti. Kažkaip patraukė link duonų, o tai labai patiko ir draugui. Vakar taip sąžiningai ir iš širdies minkiau tešlą mielinei pynei, palikau atsakingą draugą su nurodymais ant lapelio, kaip ją iškepti, nes pati išskubėjau į mokslus, o kai grįžau, pynė jau garavo ant stalo! Kai grįžau, buvo jau tamsu, o ir pynės likę tik pusė, tad nusprendžiau ją aprašyti ir nufotografuoti kitą savaitę, nes tikrai dar kepsiu ne kartą. Gavosi tokia, kaip vaikystėje, kai valgydavome su sviestu ar uogiene ir stikline pieno. Labai skani!
Ο šiandien kepiau duoną, bet vėlgi, aprašysiu kitą kartą. Tik pasakysiu, kad gavosi labai skani, puri, traški iš išorės ir stulbinamai minkšta viduje!
Na, o šiandien dalinuosi obuolių pyrago receptu, kurį kepėme kartu su draugu prieš keletą dienų. Jam taip pat gaminome naminę karamelę, kuri gavosi be galo skani :)
Receptą panaudojau iš Citrinos žievelės tinklaraščio. 


Pasakysiu, be karamelės užpilo šis pyragas nebūtų toks ypatingas, turbūt net negaminčiau be karamelės, o su ja bendras rezultatas nenuvylė.
Viską dariau pagal pradinį receptą, tad pateikiu jį:
  • 3/4 (spėjau, kad stiklinė yra 250 ml, tad ėmiau apie 190 ml) stiklinės miltų
  • 3/4 arb. šaukšt. kepimo miltelių
  • žiupsnelis druskos
  • 3-4 dideli obuoliai
  • 2 kiaušiniai
  • 1/2 (120 ml) stiklinės cukraus
  • pusės citrinos sulčių
  • vanilės esencijos ar vanilinio cukraus
  • 120 g lydyto sviesto
    Viename inde sumaišyti miltus, kepimo miltelius ir druską.
    Nusilupame obuolius, išimame sėklas, supjaustome kubeliais ir užpilame citrinos sultimis (aš dar ir cinamonu pabarsčiau, nes man jo niekada negana). 
    Išlydome sviestą ir pasidedame į šoną, kol jo prireiks.
    Kitame inde su elektriniu ar rankiniu plaktuvu išplakame kiaušinius, kol masė tampa labai puri, šviesiai geltona ir tiršta. Supilame cukrų ir dar kartą plakame, kol jis ištirps. Įlašiname vanilės esencijos ar vanilinio cukraus. Į tešlą sijojame pusę turimų miltų ir pilame pusę lydyto sviesto kiekio. Gerai išmaišome ir tada beriame likusią miltų dalį bei sviestą. Sudedame paruoštus obuolius ir labai gerai išmaišome, kol jie apsivelia tešla.
    Įkaitiname orkaitę iki 180 C, sukrečiame tešlą į pasiruoštą kepimo skardą (aš neturėjau mažesnės, tad naudojau apvalią atsegamais kraštais, 26 cm skersmens, kuri buvo labai per didelė, gavosi labai plokščias pyragėlis), kepame priklausomai nuo skardos dydžio nuo 30 iki 60 min. Rekomenduoju pradėti tikrinti nuo 30-osios kepimo minutės su mediniu pagaliuku, kada jis taps sausas, nes kuo plonesnis tešlos sluoksnis, tuo trumpiau pyragas keps. 

    Karamelės glaistas

    Kol kepa pyragas, galima pasidaryti karamelės glaistą, su kuriuo obuolių pyragas tikrai daug skanesnis. Dariau iš pusės nurodytų kiekių, bet tikrai gavosi nemažai karamelės, net nesunaudojau visos (gal per taupiai tepiau), tad surašau tiek, kiek naudojau aš:
    • 32 g sviesto
    • 80 g cukraus
    • 50 ml grietinėlės (aš turėjau 15 proc. riebumo, tokią ir naudojau)
    Į mažą prikaistuvį sudedame sviestą ir cukrų ir ant nedidelės ugnies kaitiname, kol ištirpsta sviestas ir tada pamažu ima lydytis cukrus. Iš tiesų pasakius, jau buvau benuleidžianti rankas, nes cukrus pradėjo atsiskyrinėti nuo sviesto, labai lėtai jau tirpo, maniau, kad tikrai nesigaus nieko, bet po ilgo kaitinimo ir nuolatinio maišymo pradėjo masė tamsėti, cukrus tirpti ir sklisti pamažu karamelės kvapas. Kai viskas susilieja į vientisą masę, turime gražią karamelės spalvą, pamažu (nes masė pradeda putoti, kad neapsitaškytume) pilame grietinėlę ir maišome ant labai silpnos ugnies, ar iš viso kartais nuo jos patraukdami prikaistuvį. Karamelę atšaldome ir tada užtepame ant iškepusio pyrago.

    ***
    Recipe in English!

    Recipe from Citrinos Žievelė blog.


    • 3/4 (I guessed the glass had 250 ml, so I used about 190 ml) cup of flour
    • 3/4 tea spoon baking powder
    • pinch of salt
    • 3-4 big apples
    • 2 eggs
    • 1/2 (120 ml) cup of white sugar
    • 1/2 lemon juice
    • vanilla essence or vanilla sugar
    • 120 g melted butter (unsalted)
    In one bowl mix the flour, baking powder and salt.
    Peel the apples, remove the seeds and cut into small cubes. Pour the lemon juice on them, stir well (I also added some cinnamon because I can never get enough of it). 
    Melt the butter and put it aside.
    Place the eggs in the other bowl and whisk them till they are smooth, light yellow colour and very fluffy. I was using the electrical beater for that. Add the sugar and whisk one more time till the sugar is melted. Put some vanilla.
    Add half of the flour and the melted butter to the eggs. Stir it well. Now put the rest of flour and butter. When the dough is without dry flour, you can add the apples. Mix till the apples are completely stuck with the dough. 
    Preheat the oven till 180 C. Place the dough in the baking tray (I was using 26 cm round one which was way too big for this cake, The result was the cake was very thin), bake it for 30-60 mins. It depends how big your tray is. Mine was big enough, the dough made a thin layer so 30 mins were enough for it. 

    Caramel glace

    This apple cake is much more delicious if you make this glace. It's very easy and you can make it when the cake is in the oven.
    • 32 g butter (unsalted)
    • 80 g white sugar
    • 50 ml light cream (I was using 15% fat)
    Add butter and sugar in a small pan and slowly bring to boil. Whisk constantly till butter is melted and the sugar starts to do the same. Boil till sugar starts to melt (in the beginning it's gonna look like sugar wants to separate from the butter, but it's ok, keep on doing it), when you see that the colour is changing, starting to look like a caramel and you can smell it, slowly (be careful, it's gonna start making bubbles) add the cream and stir all the time. Remove from the fire and let it cool. Then you can put it on top of the cake!


    I must say I liked this apple cake much more with the glace. Without it, the cake seemed to be a bit blanc and not so special. Also for the first time I made my own caramel so I was really happy that it went just great!
    I recommend to try it! Yummy!

    2011 m. spalio 12 d., trečiadienis

    (Ne)nuodėmingas šokoladinis pyragas!

    Kartais apversti gyvenimą užtenka minutės - vienas du ir baigta. Na, bent jau mano pasaulyje. Taip ilgai planavau šį žingsnį, kaip koks seklys Morka kūriau vieną po kito planus, dėliojau idealų gyvenimą, tą tikrąjį gyvenimo troškimą ir štai, žengiau vieną iš pirmųjų žingsnių. Po šios savaitės nebebus mano gyvenime to, kas pastaruosius mėnesius graužė iš vidaus, kėlė stresą, nerimą ir nuovargį. Kol kas širdy dar nepalengvėjo, atrodo, planuoti buvo lengviau, nei iš tikrųjų padaryti, planuose nebuvo to jausmo, o ar tikrai gerai padariau, negi ilgiau negalėjau pakentėti, kas dabar bus, žmonės iš oro gi negyvena ir dar milijonai klausimų, kurie turbūt turi susigulėti, kad pagaliau atsigautų pati širdis, suvoktų, kad viskas tik į gerą. Dar dėliodama planus, tikėjau ir tikrai tikiu, kad toks žingsnis tik į gerą, bet nesuprantu, kodėl man taip sunku pradėti džiaugtis?
    Na, bet gyvenimas toks jau dalykėlis, kad žingsnis po žingsnio tave seka akimirkos, kuriose reikia priimti teisingus ar nelabai sprendimus. Šiuo metu aš priėmiau patį teisingiausią sprendimą (visų pirma sau), žengiau žingsnį link savo svajonės, kurios įgyvendinimui pirmadienį žengsiu dar vieną, daug tvirtesnį žingsnį. Taip taip pėda pėdon, keliausiu ten, kur seniai jau trokšta širdis ir, tikėkimės, gyvenimas man padės ir nekaišios pagalių į ir taip netvirtus mano ratus.


    Na, o tuo pačiu pasidalinsiu ypatingai lengvu pyragu, kuris buvo vertas šokimo nuo sofos ryte. Pamačiau receptą vienoje iš rytinių laidų per televiziją, To Proino Mou (Mano pusryčiai), ten kepė šį pyragą, žiūrėjau žiūrėjau, visai neblogas pasirodė, greit užsirašiau ingredientus ir lėkiau kepti. Labai panašu į brownie, bet ko gero tik tekstūra. Tad labai greit išsimaišiau ir po 20 min. kepimo jau mėgavausi rytmetiniu pyragu, kuris net nenuodėmingas!
    • 200 g miltų
    • 200 g cukraus
    • 1 arb. š. kepimo miltelių
    • žiupsnelis druskos
    • 70 g kakavos (nesaldintos)
    • 50 g šokolado (naudojau skirtą kepiniams, bet tinka ir pieniškas)
    • 225 g juodos kavos (naudojau tokią, kur paruošia kavos filtras, jei neturite, tiesiog pasiruoškite tokį kiekį tirpios ar su tirščiais (juos nuspaudę) kavos)
    • 1 kiaušinio
    • 150 g majonezo, galima naudoti light (aš naudojau Hellmans 3% riebumo)
    • vanilės esencijos ar vanilinio cukraus
    Viename dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, druską ir cukrų. 
    Kitame - karštą kavą, šokoladą ir kakavą. Gerai išmaišome, kad neliktų kakavos gumulėlių ir šokoladas išsilydytų.
    Trečiame dubenėlyje išmaišome majonezą su kiaušiniu ir vaniliniu cukrumi. 
    Į miltus supilame kavos mišinį, gerai išmaišome, kol nelieka sausų miltų ir tešla gražiai išsimaišo. Supilame majonezo mišinį ir vėl gerai išmaišome. Viskas! 
    Klojame kepimo popierių į kepimo skardą, aš naudojau 20x31 cm skersmens stačiakampę skardą. Supilame tešlą. 
    Kepame įkaitintoje 180 C orkaitėje apie 20 min. (aš pridėjau dar kelias minutes, nes viršus neatrodė labai iškepęs), traukiame iš orkaitės ir iš karto išimame su kepimo popieriumi iš skardos ir vėsiname ant grotelių. Man traukiant iš skardos kiek įtrūko pyragas, bet nieko baisaus :)


    Padariau dar ir glaistą, su kuriuo dar skaniau. 
    • cukraus pudros
    • vandens
    • citrinos sulčių
    • 1 arb. š. kakavos
    Iš tikrųjų glaisto proporcijų nematavau, dėjau cukraus pudrą, pyliau vandens (žiūrėjau, kad būtų pakankamai tirštas), nuolat maišant, įpyliau vieną šaukštą citrinos sulčių ir šaukštelį kakavos, dėl spalvos. Užtepiau dar ant šilto pyrago ir leidau glaistui sustingti. O tada supjausčiau.


    Pyragas tikrai drėgnas, kiek tąsus ir svarbiausia nekaloringas! Pusryčiams buvo kaip tik :)
    Štai kaip kartais būna naudinga žiūrėti graikiškas rytmetines laidas, nes dažniausiai jose būna labai daug visokių nesąmonių, apkalbų, visiškai nesuprantamų dalykėlių, kuriuos galima rodyti tik ryte, kai visi žiūrovai dar apsnūdę ir galbūt nesiklauso taip įdėmiai :)
    Tad, skanaus!

    2011 m. spalio 10 d., pirmadienis

    Įdarytos apvaliosios cukinijos/ Stuffed round zucchini

    Džiaugiuosi praėjusiu savaitgaliu. Nors šeštadienis nebuvo toks, apie kurį galėtum svajoti (darbas pačioje vėliausioje pamainoje), bet bent puikus sekmadienis tai atpirko. O ir skaitę mano ankstesnius įrašus supras, kad visą vakarą ir naktį pliaupiantis lietus man kėlė šypseną ir geras mintis, kad pagaliau! Taip, esu tas keistas žmogus, kuris visą vasarą laukė lietaus ir karštis mane vargino. Aišku, turbūt kalbėčiau kitaip, jei tokia šiluma galėčiau mėgautis porą savaičių per metus ir likusį laiką prieš nosį būtų lietus, bet dabar, kai pamažu viskas ėmė judėti mano norima linkme - aš esu laiminga.
    Taip pat vakar po sunkaus šeštadienio, radome puikią progą atsipalaiduoti ir išgerti vyno jau minėtoje naujoje vyninėje. Och, buvo taip gera, visur žvakės, už lango lietus, raminanti muzika, skanus vynas ir vėlgi kas kartą stebinantys užkandžiai. Ragavau tokio įdomaus sūrio, kurio skonio net nupasakot nemoku, jokioje parduotuvėje nebuvau tokio mačiusi, jis lyg ir maišytas su įvairiais prieskoniais, iš pradžių atrodo saldokas, po to liežuvį ima švelniai kandžioti pipirai, bet lyg ir cinamonas jautėsi kažkuriame lygyje :) 


    Na, o kadangi jau oras taip rudeniškai mane nuteikė, pasidalinsiu vienu receptu, kurį gaminau jau seniau, bet šiandien tikrai puikiai tiktų. Tai įdarytos apvaliosios cukinijos - pamenu, kai jas pamačiau savo gatvės turguje, iš karto nusipirkau, o tik tada ieškojau recepto, ką su jomis daryti. Vien jų forma man tokia miela ir graži, kaip kokios pelenės karieta (nesvarbu, kad ten moliūgas buvo, man ir ši cukinija puikiai būtų tikusi toje pasakoje).
    Recepto idėją, deja, nepamenu ir neberandu iš kur ėmiau. Padažiuką naudojau pagal Išbandyti receptai tinklaraštį.
    Tuo metu neturėjau mėsos, tad gavosi gardus vegetariškas patiekalas. Beje, kitą kartą naudočiau stipresnio skonio sūrį, nes trūko šiokio tokio pikantiškumo.

    • 2 vidutinės apvaliosios cukinijos
    • 1 pomidoras
    • Nedidelis svogūnas
    • 1 nedidelė morka
    • Pusė raudonosios paprikos
    • ~100 g tarkuoto fermentinio sūrio (bet kitą kartą naudočiau Parmezaną ar kitą stipresnio skonio sūrį)
    Padažui:
    • 1/2 skiltelės česnako
    • nedidelė sauja petražolių
    • 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
    • ~160-170 ml pomidorų tyrės
    • druskos, pipirų
    Visų pirma nuplauname cukinijas, nupjauname jų viršų ir šaukštu išskobiame vidų. Supjaustome nedideliais gabaliukais tai, ką išskobėme. Svogūną ir kitas daržoves taip pat supjaustome gabaliukais. Keptuvėje įkaitiname šiek tiek aliejaus, suberiame ir pakepiname svogūną. Po to suberiame morkas, papriką, kai šie beveik iškepa ir suminkštėja, suberiame ir pjaustytą pomidorą. Dedame mėgstamų prieskonių (aš naudojau druską, pipirus, raudonėlį ir džiovintą čiobrelį), uždengiame ir leidžiame pasitroškinti apie 5 min. Nuimame nuo ugnies ir galiausiai įmaišome sūrį. Šiuo įdaru prikemšame išskobtas cukinijas, uždengiame nupjautomis kepurėlėmis.
    Įkaitiname orkaitę iki 190 C. 
    Padažui smulkiai supjaustome česnaką ir petražoles. Keptuvėje įkaitiname aliejų, trumpai pakepiname česnaką. Supilame pomidorų tyrę, kaitiname, kol užvirs. Paskaniname druska, pipirais. Nuimame nuo ugnies ir įmaišome petražoles. Pilame padažą į pasirinktus indelius (kelis ar vieną), kuriame kepsime cukinijas, o ant jo sudedame ir pačias apvaliąsias gražuoles. 
    Kepame orkaitėje apie 40 min., kol cukinijos suminkštėja.

    ***
    Recipe in English!

    I am happy about the weekend that I just had. Though the Saturday wasn't exactly the one that you can dream about but fortunately Sunday made me agree that it was good. Also everybody who have read my previous posts will understand why I was smiling when it was raining all yesterday evening and night. I was feeling happy and I told to myself - finally, it's happening. Yeap, I am that weird person who was waiting for the rain all summer and the heat was making me tired. Well, probably I would talk slightly different if I could enjoy the hot summer days only for 2 weeks or so and would see the rain in front of my nose for the rest of the year. But now when everything goes that way that I wanted, I'm happy.
    After a really hard Saturday night at work, yesterday (i.e. Sunday) we found a perfect way to relax. We went for a nice wine to the newly opened winery that I've already mentioned before - Wine Point. Oh, that was really good, the winery was full of candles, the rain was left outside, quietly reminding of itself by the sound in the windows, relaxing music, delicious wine and everytime-surprising snakcs. I had a chance to try one great cheese which I've never seen before. It had a nice smell, was quite sweet in the beginning but then followed by a mild pepper taste, also I think I felt cinnamon somewhere far far away. 
    So as the weather created this kind of mood, I decided to share a recipe which I made maybe a month ago but it could be perfect for today. It is stuffed round zucchini. I remember when I saw them in a vegetable market, I loved their shape, I bought immediately and only then I started to look for a recipe what to do with them. 


    Now I don't remember where did I get the main recipe but for the sauce I was using Išbandyti receptai blog (recipe in English is also available).
    • 2 round middle-size zucchini
    • 1 tomato
    • 1 small onion
    • 1 small carrot
    • 1/2 sweet red pepper
    • ~100 g cheese (next time I would use the one with a stronger taste, like Parmesan)
    • salt, pepper, oregano, thyme
    The sauce:
    • 1/2 garlic clove
    • handful of chopped parsley
    • 1 tbl spoon of olive oil
    • 160-170 ml tomato sauce
    • a pinch of salt, black pepper
    First of all cut the top of zucchini and scrap the inside. Cut what you scrapped from the inside, also cut the onion, carrot, tomato and pepper. Heat some olive oil in the frying pan and add the onion. When it's soft and got the golden colour, add the cut zucchini, carrot, pepper. When they are soft, add the tomato. Slightly cook for about 5 mins, then add salt, pepper and all the spices that you like. Remove the frying pan from the heat and add the shredded cheese. Stuff the zucchini and cover with the top.
    Preheat the oven to 190 C degrees. 
    At that time, let's prepare the sauce. Chop garlic and parsley. Heat a spoon of olive oil in the frying pan, add the garlic and fry it briefly. Add the tomato sauce and bring it to boil. Put some salt and black pepper. Remove from the heat and add the parsley. Stir well and add the sauce to the selected casserole. Place on top the stuffed zucchini. 
    Bake it in the oven for about 40 mins, until the zucchini is soft enough.

     


    2011 m. spalio 4 d., antradienis

    Žaismingos duonos lazdelės/ Yummy breadsticks!

    Ši savaitė man be galo įdomi - gavau vieną užduotį, kurią su dideliu malonumu bandau įgyvendinti. Apie ją papasakosiu jau visai netrukus, bet dar ne šiandien. Ši užduotis man labai naudinga - padėjo iš naujo pažvelgti į miestą, kuriame gyvenu, tik kiek kitomis akimis, leido dar kartelį pasivaikščioti gatvėmis ir jose įžvelgti galbūt tai, ko anksčiau nepastebėjau ir kas svarbiausia, leido vėl mąstyti ir džiaugtis.
    Taip pat noriu pasakyti, jei kartais pradėjote mąstyti, kodėl dabar čia atsiranda ir anglų kalba, taip pasielgti nusprendžiau todėl, kad daug draugų, pažįstamų, kurie mane supa šioje šalyje, t.y. Graikijoje, deja deja, kad ir kaip norėčiau, neskaito lietuviškai ir vis klausinėja, kas parašyta po nuotraukomis šiame tinklaraštyje, tad nenorėdama būti savanaudė (na, gal ir nebūčiau tokia ir be angliškos versijos) noriu dalintis savo mintimis su visais, kuriems tai įdomu :)


    Pastebėjau, kad visai apsileidau šioje sferoje, nes įrašo seniai jau jokio neįkėliau. Tokiais atvejais visada gelbsti tokie receptukai, kuriuos turiu iš kiek anksčiau, bet kuriuos vis nustumdavo į šoną naujesnį ir labiau sudominę tuo metu receptai. Čia kaip su senais daiktais, kurie būna be reikalo užmiršti, kai atsiranda kažkas naujo, bet pastarajam nuvylus šeimininką ar atsibodus, visada atsigręžiame į tuos, kurie kantriai mūsų laukė kampe.
    Šį receptą padėjo prisiminti prieš kelias dienas apsilankymas naujai atsidariusioje vyninėje Wine Point. Tai dar tik kelias savaites klientų laukianti vietelė, bet tikrai turinti ką pasiūlyti. Vienas įdomiausių dalykų joje yra tai, kad klientams siūlomi vynai - tik rinktiniai iš visų Graikijos vynuogynų gaminami vynai. Joje nerasite jokios kitos šalies vynų, bet ir su tokiu šalies apsiribojimu, šioje vyninėje yra per 100 rūšių vynų! Įsivaizduojate, kokia ši šalis laiminga, turinti tokį didelį vietinių produktų pasirinkimą, kad pas mus taip... :)
    Taip pat su užsisakomu vynu, patiekiamas mini (kuris tikrai nemažas) užkandis - įvairūs sūriai, rūkytos, džiovintos dešros - kurie yra taip pat tik vietinė produkcija. O taip pat mums patiekė ir duonos lazdelių, su įvairiais prieskoniais, iš kurių man labiausiai patiko lazdelės, į kurias įmaišyta šviežių krapų - neišpasakyta gaiva, reikės pačiai pabandyti!
    O dabar manųjų lazdelių receptas, kurių idėja ėmiau iš Saulėtos virtuvės ir laikiau savo norimųjų pagaminti sąraše jau seniai.
    • 125 g baltų pirmos rūšies miltų
    • 125 g pilno grūdo miltų
    • 3 g sausų mielių
    • 5 g smulkios druskos
    • 165 g šilto vandens
    • truputį alyvuogių aliejaus + šiek tiek aptepimui
    Apibarstymui:
    • rupios jūros druskos
    • juodųjų pipirų
    • maltos saldžiosios paprikos
    • džiovintų čiobrelių, raudonėlio, baziliko
    • smulkiai tarkuoto kieto sūrio (Džiugo, parmezano)
    • pačių įvairiausių prieskonių, kuriuos turite
    Dubenyje sumaišome miltus, mieles, druską ir šiltą vandenį. Tešla gaunasi tikrai lipni, įpilame aliejaus, viską išminkome, nors ir kaip sunku. Guldome tešlą ant švaraus darbinio paviršiaus (man visada tai būna arba stalas, arba spintelė) ir minkome, kol tešla tampa glotnesnė ir lygi. Ištepame dubenį aliejumi ir suformavę iš tešlos rutulį, dedame jį vidun, uždengiame ir paliekame pakilti (1-2 val.).
    Vėliau imame pakilusią tešlą ir išverčiame ant švaraus stalo, pabarstome miltais ir pradedame kočioti, kol gauname ploną lakštą - 0,5-1 cm storio. Visą tešlą apibarstome miltais, ją apverčiame ir apibarstome kitą pusę. Tuomet pjaustome 1 cm pločio ir kokio norime ilgio juostelėmis. Dedame į kepimo popieriumi išklotą skardą (galima ją lengvai patepti aliejumi), įvairiai jas susukame ar užlenkiame pagal fantaziją, jei kažką ant jų barstysime, patepame lazdeles aliejumi ir beriame ką sugalvojame.
    Paliekame paskutinį kartą pusvalandžiui, kad šiek tiek pakiltų ir tada kepame įkaitintoje iki 200 C orkaitėje apie 20 min., kol gražiai išsipučia ir paruduoja. Atvėsiname ant grotelių ir tada jau statome į aukštesnę stiklinę ar bet kokį pasirinktą indą ar tiesiog lėkštę. Jos kaip traškučiai, buvo sunku sustoti kramsnoti, taip pat jos nepakeičiamas draugų susibėgimo užkandis, prie kurių tinka įvairūs pagardai. Daug sveikiau už bulvių traškučius!

    ***
    Recipe in English!

    From now on I want to share this blog not only with my lithuanian friends but also with those who can read in English. I came up with this idea when a friend of mine asked why I am not doing this as I'm not living in Lithuania anymore. I want to fix this, so here we are! 
    As for the beginning, I want to share a recipe for these yummy breadsticks which are 100% better then any kind of potato chips and they are perfect with various dips.
    Recipe from Saulėta Virtuvė (in lithuanian).

    We need:
    • 125 g extra fine flour
    • 125 g whole wheat flour
    • 3 g dry yeast
    • 5 g salt
    • 165 g warm water
    • a bit of olive oil + a bit to spread on the baking sheet
    To sprinkle:
    • rough sea salt
    • dried thyme, oregano, basil
    • grounded sweet red paprika
    • pepper
    • some hard cheese (Parmesan)
    • any kind of herbs, spices you have and you like

    In a bowl add flour, dry yeast, salt and warm water. Mix everything till you gert quite sticky dough. Don't worry about that, just add some olive oil, mix it and then place the dough on a clean working surface (it might be a table). Knead it with your hands till you get it smooth.
    Form a round ball out of it, oil the bowl and place the dough in it, cover and leave to raise for 1-2 hours.
    When it's done, place the dough again on a working surface, sprinkle with the flour (don't be shy, sprinkle a lot) and using your rolling-pin, roll till you reach the thickness of 0,5-1 cm. Again sprinkle with flour, turn the dough upside down (if you're afraid you're not gonna make with the whole dough, you can roll piece by piece) and sprinkle that side as well. Cut the dough by 1 cm width and any lenght you want strips, place the baking sheet in a baking tray, sprinkle some olive oil and put the strips in it, you can turn them a bit as you want. If you're gonna use the sprinkles on them, oil the strips and then add on them whatever you like. 
    Leave those strips for half hour to raise a bit more and then bake in the preheated 200 C oven for abotu 20 mins or till you see they are gold brown. Cool them on the grill and serve in a long glass or any kind of place or bowl.
    These breadsticks are really delicious, it's hard to stop eating them, but as it's healtier then any chips or crackers, you don't even have to stop!
    Enjoy!