Cinamoninių bandelių pyragas

Šiandien dar viena kaitri vasaros diena. Virtuvėje pamažu kepasi purūs blyneliai, kurių paprašė draugas. Juos gaminti man visada malonu ir labai patinka, nes kas kart jie kitokie - na pagrindas visada toks pat, purus, skanus, bet įdarai visada kitokie. Šiandien blyneliai su pienišku šokoladu, migdolais ir pistacijomis. Pamenu, kaip kartą kepiau su braškėmis ir baltuoju šokoladu - ohoho, dieviškas skonis! Po tokių pusryčių - nebaisi net ir tokia karšta vasaros diena.

Tačiau pagrindinis šiandienos dėmesys norėčiau, kad būtų skiriamas pyragu (sunkiai) pavadintam kepiniui. Tai iš tikro cinamoninės bandelės, kurios iškeptos vienoje skardoje, tad susijungė eigoje į vieną didelį pyragą, kurį labai smagu tiesiog laužyti ir valgyti. Cinamonines bandeles esu jau kepusi, tačiau jos buvo visai kitokios nei šios. Pastarosios iškepė tokios minkštutės, kiek drėgnos (gal tik man taip išėjo), su daug cinamono ir, svarbiausia, labai didelės. Iš visų nurodytų ingredientų man išėjo 10 cinamoninių bandelių. 

Receptą radau Saulėtoje virtuvėje ir iš karto susižavėjau. Prieš gamindama šias bandeles/pyragą, dvejojau tarp dviejų receptų. Vienas buvo šis, bandelės su cinamonu, o kitas buvo taip pat mielinės tešlos su cinamonu, bet forma kaip armonikos (Joy the Baker tinklaraštyje). Tačiau po šiokio tokio mąstymo, galiausiai šios bandelės laimėjo ir gaminau jas. 

Tad ilgai neatidėliojant, einame prie recepto ir gamybos būdo:

• 140 g cukraus
• 1 arb. šaukšt. druskos
• 80 g sviesto (nesūdyto)
• 1 didelis kiaušinis
• 490 g miltų
• 2 arb. šaukšt. sausų mielių
• 270 ml šilto pieno
• Cinamoninio cukraus (keli šaukštai cinamono sumaišyti su cukrumi)

Glaistui (šį kartą dariau, bet kitą kartą arba kitokį daryčiau, arba visai atsisakyčiau):

• 150 g cukraus pudros
• 1 arb. šaukšt. citrinos sulčių
• 30 ml pieno

Kambario temperatūros sviestą gerai ištriname su cukrumi ir druska, kol masė pasidaro vientisa ir puri. Įmaišome prieš tai lengvai išplaktą kiaušinį ir vėl viską ištriname iki vientisumo. 

Į šią masę pamažu sijojame miltus, sumaišytus su sausomis mielėmis. Bent jau aš pakaitomis pyliau pieną ir bėriau miltus, nuolat maišydama. Saulėtoje virtuvėje sakoma, kad tešlą minkyti apie 12-15 min., kol tešla taps elastinga ir nelips prie rankų, bet man buvo kiek kitaip. Gal per daug pieno, ar kokios kitos nežinomos priežastys, bet aš dėjau (sudėjus nurodytą kiekį) dar papildomai, nes tešla nė iš tolo nepriminė elastingos, buvo lipni. Galiausiai, nebenorėdama padauginti miltų, kad nesigautų kieta tešla, ištepiau kitą dubenį aliejumi ir įdėjau tešlos rutulį, kad pakiltų. Jis vis dar nebuvo glotnus ir elastingas, bet pakankamas, kad būtų įmanoma perkelti į dubenį. Dubenį uždengiau rankšluosčiu.

Kildinau apie 1-2 val. (tada buvau išėjusi pasivaikščioti, tad tikslaus laiko nebepamenu). Grįžus, tešla jau buvo padvigubėjusi, tad galėjau tęsti darbą. 

Stalo paviršių ištepiau plonu aliejaus sluoksniu, kočėlą pabarsčiau miltais ir pradėjau kočioti tešlą. Ją reiktų iškočioti į stačiakampį (2 cm storio ir 45 x 22,5 cm), tačiau stengtis nesuploninti tešlos lakšto per daug, kad nesigautų per daug kietos bandelės. 

Visą stačiakampio paviršių pabarstyti cinamono ir cukraus mišiniu (jo aš negailėjau) ir per daug nespaudžiant susukti į ritinį. Jį supjaustyti 3,5 cm storio gabalėliais ir išdėlioti kepimo skardoje. Į ją buvau įklojusi kepimo popierių ir dar šiek tiek patepiau aliejumi. Dėlioti reikėtų paliekant tarpus, nes bekepant tešla dar plėsis. 

Galiausiai patepti ritinėlius kiaušinio plakiniu (ko aš vos nepamiršau!).

Įkaitinti orkaitę iki 180 C ir kepti pyragą apie 30 min. (galbūt kiek ilgiau, jei matote, kad dar trūksta). Man užteko nurodyto laiko, bandelės labai gražiai parudavo. 

Jei naudosite glaistą, cukraus pudrą sumaišykite su pienu ir citrinos sultimis, kol pasidarys vientisa, gana tiršta, masė. Juo aptepkite bandeles, kai jos šiek tiek pravės.

Dėl glaisto - man asmeniškai jis nepatiko, gerai, kad sugalvojau tepti tik pusę pyrago. Bent jau man, jis turėjo keistą poskonį, gal dėl cukraus pudros, o gal dėl pieno. Bet kitą kartą daryčiau kokį tirpinto šokolado ar kokį rūgštesnį cukraus pudros glaistą, be pieno. 

O kai pyragas atvėsta, galima įsipilti pieno/kavos/arbatos, plėšti vieną po kito ritinėlius ir tirpti iš malonumo :)