Keksiukai, kurie turėjo būti su kava

Taip taip, turėjo.. Įdėjau per mažai kavos, nes tą dieną taip blogai susišvietė mano galvoje, kad gavosi, jog tos kavos net nesijuto beveik. Na ką, bent jau spalva buvo, bet ir tai, didesnę įtaką davė kakava, regis, o ne kava. Tiek jau to, buvo be galo skanu vis tiek.

Gaminau pagal Gamyklėlės receptą, kuriame šie keksiukai pūpsojo labai jau dailiai, tad atsispirti buvo neįmanoma. Iš tiesų būtent tą dieną jų gaminti neketinau, bet buvo kažkokią atbula diena, viskas, ką bandžiau padaryti, iškepti tiesiog nesigavo, tad iš nevilties, kad jau einant į svečius negi nieko nenusinešiu, griebiausi šių keksiukų. Maniau, kad ir šie nesigaus skanūs, bet laimei laimei, jie buvo labai drėgni, minkšti, purūs ir, svarbiausia, skanūs!

• 150 g kambario temperatūros sviesto
• 150 g cukraus
• 2 kiaušinių
• žiupsnelio druskos
• 150 g miltų
• 1 a.š kepimo miltelių
• 15 g kakavos
• 50 ml pieno (prireikė kiek mažiau)
• 5 a.š stiprios kavos, naudojau (aš sugalvojau kažkodėl dėti tik 1.5, net neklauskit, kodėl - neatsakysiu :) )

Minkštą sviestą išsukame su el. plaktuvu ar mediniu šaukštu, kol spalva gerokai pašviesėja ir sviestas tampa purus. Beriame cukrų ir tęsiame plakimą. Įmušame vienas-vienas kiaušinius, po pirmojo gerai išplakant masę. Taip pat ir po antrojo.

Miltus sumaišome su kepimo milteliais, sijojame po truputį į bendrą tešlą. Kadangi tešla taps kietoka, pilame po truputį pieną iki tešla tampa norimo tirštumo.

Atidedame 1/3 dalį tešlos ir sumaišome ją su kakava ir kava.

Orkaitę įkaitiname iki 175 C, dedame į keksiukų formą popieriukus, pripildome iki pusės šviesia tešlą, ir ant viršaus užpilame kakavinės tešlos. Man, kad ir kiek stengiausi taupiai dėlioti tešlą, išėjo tik 8 keksiukai. Kepame apie 20-25 min.

Kadangi norėjau neštis į svečius, man jie labai paprasti atrodė, tad dar papuošiau naudodama priemones, kurias gavau per šventinę akciją Kalėdų senelis slapukas, nuo Indrės! Taip pat išsikepiau ir du "keksiukus-arbatas", taip pat naudodama dovanėlę. Buvo tikraaai daug skaniau valgyti, kai taip šmaikščiai pateikta.

Įdarytos bulvės

Nieko nelaukdama noriu pasidalinti puikia idėja pietums, kai norisi ko sočiau, kad būtų galima sušilti ir jaustis gerai. Šiandien nusprendžiau, kad būtent kažko tokio ir noriu. Pasirinkimų buvo keletas, bet labai tvirtai žinojau, kad noriu, jog tai būtų su bulvėmis - švilpikai, kugelis, įdarytos bulvių puselės. Gaminau pastarąsias, nes tiesiog mintyse atrodė, jog bus geriausias variantas, neįdedant per daug pastangų - sekmadienis, visgi!

Receptuką radau Laisvalaikis virtuvėje, tik neturėjau grietinėlės, tad naudojau pieną ir šaukštą miltų.

Reikės:

• 4 didesnės bulvės
• druskos, aliejaus
• mėgstamos mėsos (aš naudojau šalto rūkymo dešrą)
• svogūno
• pomidoro
• pieno
• 1 valg. šaukšt. miltų
• pipirų
• tarkuoto kieto sūrio

Bulves labai kruopščiai nuplauname (galima patrinti ir su šiurkščiąja kempinėlės puse), dedame į puodą, užpilame vandeniu ir verdame, kol kiek suminkštėja. Nusunkiame vandenį, aptepame kiekvieną bulvę aliejumi, ištriname druska, subadome visas bulves šakute ir dedame į skardą (folija neuždengiame). Kepame įkaitintoje iki 200 C orkaitėje apie 30-40 min., patikriname peiliu ar minkštos, tuomet ištraukiame iš orkaitės. Perpjauname pusiau, kai šiek tiek atvėsta, šaukštu išskobiame vidurį, palikdami kraštelius. 

Kol kepa bulvės, pasiruošiame įdarą. 

Keptuvėje su trupučiu aliejaus pakepiname smulkiai supjaustytą svogūną, tuomet nedideliais kubeliais pjaustytą pomidorą, galiausiai mėsą ar dešrą. Kepiname, kol viskas gražiai apskrunda. Pilame šiek tiek pieno ir dedame šaukštą miltų, gerai išmaišome, jei trūksta skysčio, pilame dar šiek tiek pieno, kol gauname tirštos konsistencijos padažą. 

Šakute sutriname iš vidurių išskobtas bulves ir jas sumaišome su pasiruoštu padažu. Dedame įdarą į bulvių "laivelius", apibarstome tarkuotu sūriu ir kepame 200 C orkaitėje apie 10 min. arba kol išsilydo sūris. 

Man buvo taip skanu, kad nesinorėjo nieko kito šalia jų. Tikrai sotus, maloniai užpildantis skrandį ir širdį patiekalas, puikiai tinkantis kai šaldytuvo turinys ne toks gausus, kampe stovi bulvių maišas, o tu vis vien nori skaniai pavalgyti :)

Karydopita - graikinių riešutų pyragas

Ar pastebėjote, kad sausis keliauja į pabaigą? Net pasigrožėti nespėjau, nes per kasdienybės akinius, atrodo, ir to grožio mažiau. Tiesa, bent jau savo kieme turiu kuo pasidžiaugti kiekvieną rytą, kai atidarau langą - tai pražydęs medis, tokiais ryškiai geltonais pūkuotais žiedais. Tai buvo pirmasis dalykas, kurį pamačiau, grįžusi iš Lietuvos. Nors tada buvo lietinga diena, bet tie ryškūs žiedai atrodo permušė visas darganas ir taip skaisčiai spindėjo, kad buvo nuostabu. Beje, koks tai medis - aš jums nepasakysiu, niekas nežino jo rūšies, to pasakyti negalėjo net ir pažįstamas, turintis gėlių krautuvėlę. Na ką gi, malonu turėti savo kieme tokį paslaptingą, bet nuostabiai gražų medį. Dabar visų rūšių bitutėms pats darbymetis - surinkti iš daugybės žiedų žiedadulkes, bandžiau vieną iš jų užfiksuoti, bet labai jau greitai dūzgė aplink, spėjau tik jos šoną pagauti :)

Turiu pripažinti, kad deserto negaminau jau turbūt visą sausį, atrodo, bet šventes gavau gerą dozę sukinėjimosi virtuvėje, o dabar vėl pasinėrus į mokslus, jau ir nebespėju. Praėjusią dieną kepiau savo mylimiausius sausainius, nes galvoje sukosi tokia mintis, kad kepu pyragus, keksus, tortus, bet va paprasčiausių sausainių - niekada, atrodo gi jie taip lengvai paruošiami, tad kodėl man į galvą nešauna to padaryti? Tad ėmiau vieną rytą ir išsikepiau, žinoma, jų neliko dar tą pačią dieną, nes pasirodo ne vien aš esu jų šlovintoja :) O šiaip, visą savaitę užėjusi duonų kepimo manija, kurią sustiprino ir mokykloje keptos 6 skirtingos duonos! Reikės keletą iš jų tikrai išbandyti ir namie, ypač su fetοs sūriu - koks gardumėlis!

Dabar pamažu jau tenka ruoštis semestro sesijai, kuri, palyginus su buvusiais tarpiniais atsiskaitymais, bus daug rimtesnė ir didesnės apimties. Tad noriu susidėlioti į vietas visus konspektus, kad, atėjus metui mokytis, nereikėtų lakstyt į keturias kambario puses, ieškant reikiamo recepto. O bevartydama užduotis radau pyragą, kurį jau buvau kepusi per šventes namie ir supratau, kad gi reikėtų pasidalinti jo receptuku. Variantas, kurį dariau aš, iš dalies priminė jau kone tortuką, bet nedarant šokoladinio pertepimo ir dviejų aukštų, gaunasi labai puiki tradicinė karydopita - graikinių riešutų pyragas su sirupu, kuris čia tikrai labai mėgstamas. 

Didžiulė gėda ir apgailestavimas dėl nuotraukų, bet nebebuvo laiko krapštymuisi aplink pyragą, o reikėjo jau jį patiekti :)

Karydopita (καρυδόπιτα)
(23 cm skersmens formai)

•    400 g graikinių riešutų
•    5 kiaušinių
•    200 g cukraus
•    280 g miltų (200 g miltų ir 80 g džiūvėsėlių)
•    1 arb. šaukšt. kepimo miltelių
•    2 arb. šaukšt. cinamono
•    80-100 g sviesto
Sirupui
•    500 g cukraus (arba 450 g)
•    400 g vandens (arba 300 g)
•    citrinos žievelė
•    1 cinamono lazdelė

Šokolado kremui
•    500 g šokolado (52-55 % kakavos)
•    80 g medaus
•    500 g grietinėlės (35 % riebumo)

Blenderio pagalba sutriname graikinius riešutus, kol lieka nedideli gabaliukai, bet netampa miltais. Sviestą išlydome.
Mikseriu ar šluotele gerai išplakame kiaušinius, kai padvigubėja ir tampa baltas, beriame po truputį cukrų ir toliau plakame, kol cukrus ištirps ir kiaušiniai taps labai purūs. 

Į išplaktus kiaušinius beriame persijotus miltus su kepimo milteliais, pamažu, ne viską iš karto. Maišome labai atsargiai su mediniu šaukštu iš apačios į viršų, nuolat sukdami dubenį po ketvirtadalį. Maišome tik į vieną pusę!
Supilame lydytą sviestą ir graikinius riešutus. Toliau atsargiai maišome.
Sviestu gausiai ištepame vieną (jei gaminame su šokoladiniu kremu, tada reikia dviejų formų) 23 cm skersmens kepimo formą (geriau būtų neatsegamais kraštais) ir pabarstome miltais, iškratome jų perteklių.
Supilame tešlą į formą (-as) ir kepame įkaitintoje iki 175 C orkaitėje nuo 30-40 iki 1 val., 30-40 min. – jei kepame dviejose formose. Kai lieka 15 min. iki kepimo pabaigos, ruošiame sirupą.

SIRUPAS

Į puodą sudedame visus ingredientus ir viriname ant vidutinės ugnies. Nuo to momento, kai pradeda virti, verdame nemaišant 5 min. ir nuimame nuo ugnies. Pravėsiname.
Traukiame iškepusius pyragus ir nedelsiant juos subadome su peiliu kuo daugiau, kad lengviau susigertų sirupas. Imame samtį ir po vieną kupiną pilame ant pyrago. Sirupu laistyti bent tris kartus, palaukiant po 2 min., kol susigers pirmasis sirupas. Jei sirupas sunkiai geriasi į pyragą, peiliu galima padaryti papildomų skylių. Vėsesnis sirupas – karštas pyragas.
Paliekame apie 1 val., kol atvėsta ir sirupas gerai įsigeria.

Ruošiame šokoladinį kremą.
Sulaužome nedideliais gabaliukais į dubenį šokoladą. Jei medus skystas – dedame ir jį. Jei ne – kiek pašildome, kad išsilydytų.
Į puodą pilame grietinėlę ir kaitiname ant vidutinės ugnies, kol ji gerai įkaista, bet neužverda. Nuimame nuo ugnies ir supilame ant šokolado. Aktyviai nuolatos maišome, kol visas šokoladas išsilydys ir masė taps panaši į vientisą kremą. Paliekame vėsioje vietoje, kol šiek tiek atvės ir sutvirtės (galima po kiek laiko kambario temperatūroje, įdėti į šaldytuvą).

Pyrago suformavimas
Imame vieną formą atsegamais kraštais (23 cm skersmens) (galima iš karto statyti į lėkštę), dedame pirmąją pyrago dalį. Pilame ¾ arba pusę šokoladinio kremo, gerai išlyginame su šaukštu. Jei kremas vis dar nėra labai tvirtas, galima įdėti į šaldytuvą, palaikyti, kol jis sustings, prieš dedant antrą pyrago sluoksnį.
Kai kremas sutvirtėja, dedame antrą pyrago dalį ir aptepame likusiu kremu, pasiliekant jo šiek tiek pyrago šonams. Laikome šaldytuve, kol sutvirtės. Prieš patiekiant nuimame formos šonus, aptepame likusiu kremu, dar palaikome šaldytuve, kad ir šie sutvirtėtų ir tada galima papuošti likusiais graikiniais riešutais ar kaip tik sugalvojame.

Kadangi šį pyragą kepiau draugo vardadieniui (graikams jis svarbesnis net už gimtadienį), ant pyrago užrašiau šventinį palinkėjimą. Pyragas tikrai sotus, sodraus skonio, su šokoladu man labai patiko. Kadangi sudėtyje yra džiūvėsėlių, pyragas ilgiau laikosi drėgnas (mat džiūvėsėliai labai gerai laiko savyje sugertą sirupą) ir negenda. Jei darysite be šokolado, tiesiog vieną didesnį pyragą, siūlyčiau neskubėti jo ragauti, tegu pastovi keletą valandų, tegu sirupas kaip reikiant įsigeria visuose pyrago sluoksniuose, tada bus tikrai labai gardus.