2014 m. sausio 30 d., ketvirtadienis

Citrinų tarta

Būna, sako, kad gyvenimas - kaip citrina - iš išorės gražiai ir skaisčiai geltona, kaip šildanti saulė, bet viduje tokia rūgšti, kad verčia suraukti kaktą. Na, iš dalies tai tiesa, nes mūsų gyvenimuose būna visko - ir malonių, ir ne, akimirkų. 


Bet aš ne apie tai. O apie tai, kaip svarbu žinoti, ko norisi iš gyvenimo ir to siekti. Mes labai dažnai tiesiog laukiame, kol tie pokyčiai pagaliau ateis į mūsų gyvenimus, nes, man dažnai kartodavo - jeigu ko labai labai nori, turi nuolat apie tai galvoti ir tai įvyks. Bet dabar suprantu, jog vien gražaus ir tyro noro nepakanka. Tam reikia pačiai išeiti ir imtis veiksmų. Žinoma, yra be galo sunku išeiti iš savo komforto zonos, bet tik ją palikus galime tikėtis kažko naujo, nepatirto, įkvepiančio ir malonaus. To, ko dar niekada nebuvo ir būtent to, ko taip ilgai norėjome, giliai širdyje tikėjomės, kad turėsime. 
Tad šiuos metus aš ir nusprendžiau paskirti mokymuisi "perlipti per save", siekti kažko daugiau ir geriau. 


Šios tartos gimė ekspromtu, kai gavau daug citrinų. Jos tokios sultingos, gaivios, kad paėmus į rankas, jų aromatas kaip mat sužadina visus skonius. 

Tartos pagrindas būtų kaip ir visų mano tartų, bet įvyko šiokios tokios permainos paskutinę minutę, tad eksperimentavau. Rezultatas - viso grūdo tartos pagrindas su avižiniais dribsniais. Kodėl įdėjau pastaruosius, tai ir mane pačią kamavo šis klausimas, nes vietoj migdolų galėjau įdėti tiesiog daugiau miltų, bet kažkas mane paskatino nerti dar giliau ir išbandyti tokį variantą. 
Verdiktas - pagrindas tikrai niekuo neprastesnis už tradicinį, visada mano daromą pagrindą. 


1x20 cm skersmens tartai ir 2x8 cm tartaletėms
  • 175 g miltų
  • 55 g viso grūdo miltų
  • žiupsnelis druskos
  • 40 g greito paruošimo avižinių dribsnių
  • 1 kiaušinio + 1 trynio
  • 90 g cukraus pudros
  • 140 g sviesto
  • vanilės
Dubenyje sumaišome abiejų rūšių miltus, cukraus pudrą, vanilę, avižinius dribsnius, druską. Sudedame kubeliais pjaustytą sviestą. Pirštais triname sviestą, kad dubenyje susidarytų trupiniai arba "šlapias smėlis". Įmušame kiaušinius, išminkome. gerai išmaišome, kad susijungtų. Suberiame maltus migdolus ir lengvai išplaktus kiaušinius. 
Suformuojame kamuoliuką, jį suvyniojame į maišelį ir paliekame šaldytuve ~1-2 val.  Iškočiojame 1 cm storio lakštą, jį pernešame ant kepimo formos. Labai gerai subadome tartos dugną, padedame ją į šaldytuvą vienai valandai.  Kepame įkaitintoje iki 180 C orkaitėje apie 20 minučių, kol tartos pagrindas visiškai iškepa. Paliekame atvėsti.

Citrinins kremas (lemon curd)
  • 125 g sviesto
  • 85 g cukraus
  • 2.5 g kukurūzų krakmolo (jo neturint, naudokite bulvių)
  • 2 kiaušinių tryniai
  • 125 g šviežiai spaustų citrinų sulčių (jei nesinori labai rūgštaus kremo, dalį sulčių pakeiskite vandeniu)
Puode pakaitiname citrinos sultis. 
Dubenyje sumaišome kiaušinių trynius, kukurūzų krakmolą ir cukrų. Supilame pakaitintas sultis, gerai išmaišome. Perkošiame atgal į puodą, kaitiname ant silpnos ugnies, nuolat maišydami, kol kremas sutirštėja.
Nuimame nuo ugnies. Kai temperatūra nukrinta iki 60 C, įmaišome gabaliukais pjaustytą sviestą. Geriausia, kremą pertriname maisto smulkintuvu (antgaliu, kuriuo triname sriubas). Paliekame galutinai atvėsti. 
Jei norisi, kad kremas tvirtai laikytųsi tartose, į kremą įmaišome 5-7 g želatinos, ją pirma išbrinkinę šaltame vandenyje.
Tai reikėtų padaryti, kai kremas šiek tiek pravėsta ir prieš įmaišant sviestą.


Savasias tartas aš padekoravau plakta grietinėle, nors tradiciškai jos užbaigiamos itališko morengo sluoksniu.

2014 m. sausio 15 d., trečiadienis

Purus apelsininis keksas

Pagaliau prasidėjo žiema. Aš taip laukiau to pirmojo sniego, kuris dar toks nepabodęs, toks žaismingas, nenuobodžiai baltas ir gražus! 


Taip gera atsisėdus virtuvėje, geriant arbatos puodelį, žiūrėti tiesiog į apsnigtus medžius ir kelius, į tą ramumą, į tą tylą. Žiūrėti, kaip lėtai juda mašinos, kaip visi labiau susikaupia, nes paslysti ant ledo - ne juokai :) Regis, nejuda net menkiausia medžio šakelė - niekas nenori sugriauti šio žavaus paveikslo.
Tokios turėjo būti šventės! Bet, nebuvo... Užtai jos buvo nemažiau jaukios ir tikrai, tokios, kokių ir norėjosi.


Ar kada esate lankęsi Prezo kepyklėlėje? Tai ten yra toks ypatingai skanus apelsininis keksas, kurio paragavus, norisi dar ir dar. Ir štai, užsigeidžiau ir aš tokio išsikepti, bet... Surasti to kekso atitikmenį interneto platybėse pasirodo yra be galo sunku. 


Jau išbandžiau tris variantus, bet visiems trūksta kažkokios dalelės, kad supanašėtų su minėtosios kepyklėlės. Gal kas netyčia esate ragavę ar kepę?

Šis keksas iš dalies panašus į norimąjį, bet jis per daug purus. Oj, nemanykit, jis neapsakomai skanus taip pat - purus, aromatingas, bet šiandien man reikia to kito :)
Bet nelyginant su keksu, kurio ieškojau, jam skiriu 10 balų už tikrai nepaprastą skonį.
Idėja pagal Prieskonio pasaką.

Nedideliam pailgam keksui
  • 125 g sviesto
  • 100 g rudojo cukraus
  • 2 kiaušinių
  • 125 g miltų
  • vanilės
  • 60 ml šviežiai spaustų apelsinų sulčių
  • 1/2 + 1/4 arb. š. kepimo miltelių
  • žiupsnelis druskos
  • 1/2 arb. š. cinamono
Įkaitiname orkaitę iki 170 C. Išklojame kepimo popieriumi pailgą kekso formą.
Aš šį keksą (norint patikrinti) gaminau dviem būdais - pirmą kartą sviestą išsukau iki purumo su cukrumi, o kitą kartą - jį išlydžiau ir tuomet sumaišiau su cukrumi. Rezultatas - toks pat purus keksas :)
Tad nepriklausomai nuo sviesto paruošimo būdo, jį sumaišius su cukrumi, įmušame po vieną kiaušinius, juos gerai išsukant. Suberiame vanilę.
Kitame dubenyje persijojame miltus, kepimo miltelius, suberiame druską ir cinamoną.
Išspaudžiame apelsinų sultis ir jas supilame į sviesto mišinį. Gerai išmaišome.
Suberiame miltus, atsargiai išmaišome, kad neliktų sausų gumulėlių.
Norint, galima įpjaustyti minkštų apelsinų skonio želinių saldainių, nedideliais gabalėliais. Juos pirma apvoliokite miltuose, kad nenusėstų į kekso dugną.
Kepame apie 35-40 min., kol įdurtas pagaliukas ištrauktas bus švarus. Atvėsiname.