Nežinau, kaip kiti skaitytojai, bet vakar sesuo man pasakė, kad pasiilgo mano įrašų :) Taip, sutinku, pastarosiomis dienomis mažai kokių naujienų pateikiu, bet, kad atrodo, nieko nevyksta, viskas tas pats, o receptų atžvilgiu iš viso kažkoks įšalas. Bet, tiesa, savaitgaliui nusižiūrėjau tokį pyragą su slyvomis, tad, jei niekas nepasikeis, bandysiu jį gaminti. Pirmą kartą, matyt, bus kažkoks receptas iš užsienietiško tinklaraščio, nes prisipažinsiu, dažnai aš jų nesuprantu. Kalbu tik apie internetinius užsienio šaltinius, nes namie turiu keletą knygų, žurnalų, kurie yra graikiški, bet jie man patinka. Su internetiniais maisto tinklaraščiais aš turiu problemą - nuotraukos jų tikrai stulbinamos, labai viskas viliojančiai atrodo, tačiau, kai pradedu skaitinėti, kaip čia ką padaryti, dažniausiai taip ir lieku žiūrėjimo stadijoje, nes arba nesuprantu, kaip daroma, arba minimų produktų net nenumanau, kur gauti. Todėl dažnai svarstau, kaip kitos lietuvės moterys, kurios taip giria užsienio maisto tinklaraščius, gamina tuos patiekalus, negi Lietuvoje yra visokių tokių "mandrų" dalykų, ar aš tokia nevykusi, kad jų nerandu ar nesuprantu. Na, bet yra kaip yra. Iš tikrųjų tai aš nesiskundžiu ir lietuviškų receptų pasiūla, jų nors vežimu vežk, tad lengvai išsirenku dar ir su viršumi norimų receptų.
O šiandien ir šiaip tokia keista diena, nuo pat ryto lyja, šaltoka. Visai nėra taip romantiška, kaip kartais sakoma, kad gali sėdėti ir žiūrėti, kaip gražiai lyja. Man nuo tokio lietaus dingsta bet koks ūpas, laukiu, kaip pašėlusi saulės, nors ji buvo vos vakar. Dabar lis tris dienas, jei mano kompiuteris neklysta, tad nusimato ne itin žavios dienos. Na, gal ir gerai, nemaišys patrakusios idėjos, galėsiu ramiai dirbti. Nes kai šviečia saulė, aš, regis, iki paskutinės minutės prieš darbą, noriu kažką veikti, būti lauke. Taip vakar bevažiuojant autobusu į centrą sugalvojau, kad noriu rasti biblioteką, iš kurios galėčiau imti nesudėtingo skaitymo knygas, savo naujos kalbos lavinimui. Po kalbų kursų taip ir sustojau, atrodo, nieko naujo neišmokstu, tupiu toje pačioje vietoje, o kai pagalvoju, kad vis tik reikia man tos kalbos, nes be jos nė kur, ieškau įdomių būdų. Pirkti knygas šiuo metu nesinori, nes skaitymo ir supratimo lygis nėra aukštas, tad noriu kokių vaikiškų knygų ar bent jau paaugliams, su lengvai suprantamu turiniu. Kai įsibėgėsiu, galėsiu pereiti prie ko rimtesnio, bet viskas savu laiku.
Ir vėl tenka nuvilti tuos, kurie laukia kokių naujienų iš virtuvės, nes ir vėl nieko negaminau. Na, tiesa, dabar pas mus prasidėjo tokia pavasarinė mityba - šią savaitę vien tik salotos pietums. Tai, ko norisi ir reikia. Visai nebesinori valgyti kažkokių sunkių patiekalų, jokių makaronų, kepsnių, norisi jaustis lengvai, tad geriausia to išeitis - taip ir valgyti. Jausmas labai geras, tik alkis greičiau po tokių pietų aplanko. Bet suvalgai kokį jogurtuką - ir vėl viskas gerai.
Bet bet bet... Šiandien pristatysiu kiek sunkesnį (skrandžiui) receptą, kurį gaminome dar prieš iškilmingąjį pasninką. Tai buvo graikiškos duonelės (pitos) su jogurtu, jautiena ir pomidorų padažu, kuriame labai skaniai sužibėjo cinamonas. Receptas sukurtas vienos užeiginės miesto centre (Bairaktaris suvlaki), bet namų sąlygomis atėjo tiesiog iš draugo galvos :)
Priklausomai nuo to, kiek žmonių valgo, tam reikės:
- Jautienos filė, supjaustyta gabaliukais (mums dviems gal kokių 300 g reikėjo, nepažiūrėjau, tad bijau sumeluoti, nuspręskite iš akies, kiek suvalgyti norite)
- 4 graikiškų duonelių (pitų)
- Indelio jogurto (norimo riebumo, mes naudojome 4%)
- Pomidorų pastos (vienas indelis)
- Svogūno (didelio)
- Skiltelės česnako
- 1/2 stiklinės raudono vyno
- Druskos, pipirų
- Cinamono lazdelės
- 1 čili pipiro (nedėjau, bet jei norima aštriau, galima įdėti)
- Raudonėlio, baziliko (džiovinto)
- Alyvuogių aliejaus
Taigi į puodą storu dugnu įpilame aliejaus, jame pakepiname smulkintus svogūnus ir česnaką, kol jie šiek tiek apskrunda. Tada jautieną susipjaustome gabaliukais (ją visų pirma padruskiname) ir dedame į puodą, kuriame kepinome svogūnus. Viską kepame ant vidutinės ugnies, kol mėsos spalva pasikeičia. Įberiame raudonėlio bei baziliko, paliekame troškintis 2-3 minutes. Tuomet supilame raudonąjį vyną, leidžiame šiek tiek pasitroškinti, kol užverda. Supilame pomidorų pastą ir pusę stiklinės vandens, įberiame druskos, pipirų bei įmetame cinamono lazdelę. Sumažiname ugnį ir viską troškiname apie 1 valandą (priklausomai nuo to, kada mėsa tampa minkšta).
Kai jau mėsa baigia išsitroškinti, pradedame ruošti duoneles. Į keptuvę įpilame lašelį aliejaus, kai keptuvė yra visiškai įkaitusi, dedame pitą ir kepame tik iš vienos pusės, apie vieną minutę, kol jos spalva šiek tiek pakinta. Kepame tik iš vienos pusės tam, kad viena pusė būtų traški, o kita - minkšta, kad lengviau įsigertų padažas.
Į lėkštę dedame vieną pitą, traškiąja pusę į apačią, uždedame šaukštą jogurto ir padažo, dedame antrą pitą, taip pat traškiąja pusę į apačią. Tada uždedame dar šaukštą jogurto ir tuomet dedame mėsą su šiek tiek padažo. Viršų galima pabarstyti šviežiomis petražolėmis.
Iš ties labai skanus patiekalas, o likusį padažą suvalgėme sekančią dieną su makaronais. Tik man pačiai dviejų pitų buvo per daug, jos gan sočios, tad jų kiekį spręskite pagal save, kad nebūtų nei per mažai, nei per daug.
O dar, tiesa, šiandien kažkaip jau pradėjau svaigti dėl artėjančių Velykų (kurias sutiksiu, matyt, viena) ir grįžimo į namus. Atrodo trys savaitės iki vieno dalykėlio, o nuo to - dar trys iki kito. Argi nesmagu, kai yra ko laukti :)
