Turbūt nė vieno nenustebinsiu pasakius, kad nėra nieko nuostabiau už šviežios duonos kvapą, kuris sklinda iš tavo orkaitės ir kuriai iškepti tu panaudojai raugą, kurį pati su meile ir rūpesčiu užauginai.
Nieko nieko nuostabiau už tai nėra :)
Raugą brandinau du kartus, nes pirmasis, kurį buvau pradėjusi prieš porą savaičių, taip ir nesubrendo, nes, matyt, neskyriau jam tiek dėmesio, neprižiūrėjau, tad jis ir nesuburbuliavo, tad supykusi jį išmečiau, nors tikrai manau, kad dar galėjau stengtis. Bet po poros dienų pertraukos aš pati turbūt labiau subrendau ir vėl ėmiausi raugo. Šį kartą dariau su pilno grūdo kvietiniais miltais ir taip rūpinausi, lyg tai būtų koks aukso gabalėlis. Kokiam žmogui iš šono turėtų būti juokinga žiūrint į mane, nešiojant raugą kiekvieną dieną į saulutę ant palangės, susuktą į rankšluostuką, o po to vakare pernešant į šiek tiek pakaitintą orkaitę, tuos reguliarius maitinimus, bet o kas man? Tas žmogus dėl šios priežasties, kad jam juokinga, niekada nesimėgaus savo kepta duonele, kurioje yra tik raugas, miltai ir vanduo.
Skonis duonelės nuostabus, nors, prieš kepant, teko šiek tiek išsigąsti, nes tešla buvo kiek "palaida", vis kėsinosi išsiplėsti į blyną ir nelaikyti duonos formos. Bet viskas baigėsi gerai ir į duoną, manau, ji panaši :)
Receptas iš Aguonėlės tinklaraščio, kaip ir raugo :)
Taigi vienam kepaliukui reikia:
Nieko nieko nuostabiau už tai nėra :)
Raugą brandinau du kartus, nes pirmasis, kurį buvau pradėjusi prieš porą savaičių, taip ir nesubrendo, nes, matyt, neskyriau jam tiek dėmesio, neprižiūrėjau, tad jis ir nesuburbuliavo, tad supykusi jį išmečiau, nors tikrai manau, kad dar galėjau stengtis. Bet po poros dienų pertraukos aš pati turbūt labiau subrendau ir vėl ėmiausi raugo. Šį kartą dariau su pilno grūdo kvietiniais miltais ir taip rūpinausi, lyg tai būtų koks aukso gabalėlis. Kokiam žmogui iš šono turėtų būti juokinga žiūrint į mane, nešiojant raugą kiekvieną dieną į saulutę ant palangės, susuktą į rankšluostuką, o po to vakare pernešant į šiek tiek pakaitintą orkaitę, tuos reguliarius maitinimus, bet o kas man? Tas žmogus dėl šios priežasties, kad jam juokinga, niekada nesimėgaus savo kepta duonele, kurioje yra tik raugas, miltai ir vanduo.
Skonis duonelės nuostabus, nors, prieš kepant, teko šiek tiek išsigąsti, nes tešla buvo kiek "palaida", vis kėsinosi išsiplėsti į blyną ir nelaikyti duonos formos. Bet viskas baigėsi gerai ir į duoną, manau, ji panaši :)
Receptas iš Aguonėlės tinklaraščio, kaip ir raugo :)
Taigi vienam kepaliukui reikia:
- 450 g kvietinių miltų
- 30 g pilno grūdo miltų
- 2 arb. š. druskos
- 200 g kvietinio raugo
- 300 ml šilto vandens (kadangi pas mane pakankamai dar šilta, naudojau kambario temperatūros)
Kombaino inde (ar dubenyje) sumaišome miltus ir druską. Supilame raugą, vandenį ir minkome, kol viskas gerai susijungs. Aš, tiesa, įmečiau dar papildomą saujelę miltų, nes buvo ganėtinai skystoka mano tešla.
Dedame į didelį dubenį išminkytą tešlą, uždengiame maistine plėvele ir laikome 12 val. šaldytuve.
Išverčiame padvigubėjusią tešlą ant lengvai miltuoto paviršiaus, perminkome, suformuojame duonos kepaliuką ir dedame į paruoštą formą ar kildinimo krepšelį (aš naudojau tokią pintą įdubusią vazelę, į kurią įklojau rankšluostėlį ir pabarsčiau miltais). Kildiname šiltoje vietoje, kol padvigubėja, apie 2-3 val.
Įkaitiname orkaitę iki 230 C kartu su skarda. Išverčiame duoną ant įkaitusios skardos ir kepame apie 30-35 minutes.
Atvėsiname ir prapjauname :)
Labai skani!
AtsakytiPanaikinti