2013 m. sausio 16 d., trečiadienis

Prancūziškos bulvės

Šiandien mintyse sukosi, kad pietums noriu bulvių. Nemeluoju - tokia mintis būna ypatingai reta, jų nevalgau, draugas visada keistai į mane pažiūri, kai parduotuvėje puolu jas krauti į maišą, nes šiuo atžvilgiu mes labai panašūs, jos tikrai ne būtinybė mūsų pirkinių sąraše. 


Na, o šiandien jos puikiai tiko, buvo labai skanios ir gal net kiek ypatingos. Bulvės keptos orkaitėje su mėlynojo pelėsio sūriu, grietinėle, raudonėliu ir šoninės užuominomis. Pastarąjį žodį naudoju dėl to, kad jos labai nedaug, tik dėl aromato ir skonio sustiprinimo. Receptas ne kasdienai, nes sakyčiau, gana nuodėmingas. Bet kartais taip norisi :)

Idėją radau žurnale "Virtuvė. Nuo...Iki...", 2012 m., Nr. 4 (34), p. 16.
Vienai porcijai reikės:
  • 1 didesnės bulvės
  • 0.5 vidutinės cukinijos
  • česnako skiltelės
  • šiek tiek mėlynojo pelėsio sūrio
  • ~ 100 ml grietinėlės
  • druskos, šviežiai maltų pipirų
  • džiovinto raudonėlio
Neturėdama laiko, aš bulves šiek tiek apviriau, kad sutrumpėtų kepimo laikas orkaitėje.
Tuomet orkaitę įkaitiname iki 180 C. 
Įkaitiname keptuvę ir apkepame iš abiejų pusių šoninę, kol apskrus. Išimame, nusausiname popieriniu rankšluosčiu ir atidedame į šalį. Vėliau šiek tiek susmulkiname.
Česnaką nulupame, peilio plačiąją dalimi sutraiškome jį ir ištriname indą, kuriame kepsime bulves.
Bulves supjaustome plonais griežinėliais. Taip pat supjaustome ir cukiniją. Į indą dėliojame pakaitomis bulvių ir cukinijų griežinėlius, išklodami visą indo pagrindą vienu sluoksniu. Tuomet pabarstome druska, pipirais, raudonėliu. Išdėliojame šoninės juosteles. Sutrupiname sūrį.
Sudedame likusius bulvių-cukinijų griežinėlius ir užpilame grietinėle tiek, kad apsemptų dalinai pirmą sluoksnį.
Kepame orkaitėje apie 30 min. (vis patrikriname ir jei reikia, nubraukiame susidariusią plutą), kol bulvės įgaus auksinę spalvą ir patikrinus jos bus minkštos. 


2013 m. sausio 4 d., penktadienis

Greita duonelė su feta

Šiandien pavasaris Atėnuose. Važiuodama dviračiu iš darbo namo negalėjau atsigėrėti tokiu nuostabiu oru - šviečianti saulė, gaiva lauke, menkas vėjelis, na, pagalvojau, tikrai kaip ankstyvas pavasaris. Net pirštinių minant dviratį nereikėjo! O kai pagalvoji, nauji metai ką tik prasidėjo. 
Trumpai apibendrinant praėjusias šventes - jos buvo. Negaliu teigti, kad jos buvo šventiškos, bandžiau įvairiais būdais prisišaukti šventinę nuotaiką, bet, na, šie metai nebuvo, matyt, tam skirti. Jie daugiau buvo skirti apmąstymams, planų susidėliojimui, buvimui su savimi. Iš dalies tai buvo gerai, ramiai galvoje suguldžiau keletą idėjų, kurioms vis pritrūkdavo laiko. O be viso to, be proto daug dirbau, tad šventės nemaloniai išvargino ir kai kuriais momentais net norėjosi, kad jos praeitų. 
Na, o dabar - ir vėl lauksime metus, kol jos ateis. O iki jų, tęsiame gyvenimą ir džiaugiamės kiekviena nauja diena.


Grįžus iš darbo, mane pasitiko paruoštas maistas. Šiuo metu esame "užsikabinę" ant vienos geros graikų kulinarės ir ji šiuo metu išleido 2013 metų kalendorių, kuriame gausu receptų. Man jie visi taip patinka, kad tikrai gaminame visus iš eilės!
Šį kartą dalinuosi užkandžio idėja, kuri tikrai įdomi, gal kiek sunkoka (ne paruošimo būdu), ypač po švenčių.

Receptas iš 2013 m. kalendoriaus "4 εποχές... γεύσεις Ελλάδας" [4 metų laikai... Graikijos skoniai]. Αργυρώ Μπαρμπαρίγου.


4 duonelėms:
  • 1 1/2 puodelio miltų
  • 1/2 puodelio vandens (apytiksliai)
  • 1/4 puodelio aliejaus (+ šiek tiek kepimui)
  • 1/2 arb. šaukšt. druskos
  • 1 puodelis sutrupinto fetos sūrio (ar kito sūresnios balto sūrio)
  • šiek tiek šviežiai maltų pipirų
Į gilų dubenį suberiame miltus, druską, padarome centre įdubimą, supilame vandenį. Maišome, kol ingredientai susijungs. Tešla neturi lipti prie rankų, tad vandens kiekį reguliuojame pagal tai.
Tešlą padaliname į keturias dalis. Iškočiojame kiekvieną dalį plonai. Kiekvieną dalį aptepame aliejumi ir sulankstome atskirai. Sudedame į lėkštę ir paliekame. 
Imame vieną sulankstytą dalį ir iškočiojame plonai. Įkaitiname keptuvę su šiek tiek aliejaus. Dedame paruoštą duonelę ir kepame apie 2-3 minutes, kol paruduos. Apverčiame, pabarstome fetos sūriu, pipirais. Kol kepa iš kitos pusės, tuo pat metu lydosi sūris ir duonelė tampa labai gardi! 
Dedame į lėkštę, sulankstome ir patiekiame karštą. 


Kaip užkandis ar priedas prie salotų tikrai labai gardu, o ir įdomiau nei paprasta duona :)