Pastebėjau, kad parašyti suspėju kažką tik tada, kai turiu laisvadienį, o šiandien kaip tik toks ir yra. Pasiprašiau laisvos dienos, nes rytoj prasideda baisioji sesija šio semestro, bet dėl nesuprantamų priežasčių, mokymuisi ūpas kažkur pabėgęs ir nenori grįžti pas mane. Jaučiuosi ne tik, kad rami, bet ir visai nesuku galvos dėl pažymių. Šį kartą jaučiuosi jau kiek gudresnė nei kad buvau pradžioje, dabar galvoje turiu didesnį supratimą apie tai, ką veikiu, ką gaminu ir ką skaitau, tad gal ir dėl to įsivaizduoju, jog į galvą šaus protingos mintys ir padės iš stalčiukuose gulinčios informacijos susirankioti būtent tą, kurios tuo metu reikės.
Šiandien besimokydama nedesertinius receptus (taip taip, jų kokios devynios galybės) radau vieną labai puikų užkandį, tinkantį tiek svečiams pavaišinti, tiek patiems per pertraukėles pakramsnoti. Tai filo tešlos pyragėliai su vištiena, kuriuos kartą gaminome mokykloje ir man jie be galo patiko, tad apėmus nuoboduliui dėl mokslų, ėjau į virtuvę ir ėmiausi darbo.
Receptas iš mokyklos knygos, kurioje jokių proporcijų nėra, kaip mokytojas sako - viskas iš akies. O įsivaizduokit mums, konditeriams, tai turbūt didžiausias košmaras, galintis nutikti virtuvėje - kaip tai iš akies, gi turi būti gramai, litrai ir kiti matavimo vienetai, turbūt dar ir dėl to maistinės svarstyklės dabar yra mano geriausios draugės, be kurių - nė žingsnio į saldų receptą. Konditerijoje labai svarbus preciziškumas, kas kulinarijoje visai nereikalingas.
Man išėjo 18-20 trikampėlių.
Reikės:
- ~300-400 g vištienos (čia visai nesvarbu, kurią dalį naudosite, aš naudojau krūtinėlę, bet galima ir su kaulu imti, tik po to daugiau darbo, kol švariai nupjaustysite)
- 1 didelis svogūnas
- druskos
- pipirų
- lauro lapų
- 1 valg. šaukšt. sviesto
- 2 valg. šaukšt. miltų
- aitriosios paprikos (nebūtina, labiau tiktų maltas muskatas, bet jo neturėjau)
- saujelė tarkuoto mėgstamo sūrio
- šviežių ar šaldytų petražolių
- aliejaus
- filo tešlos (sunaudojau beveik visą pakelį truputį storesnių lakštų, nei kad baklavai naudojami, tradicine čia vadinama)
Visų pirma puode užviriname užtektinai vandens, kad apsemtų vištieną, kai vanduo verda, dedame vištieną. Įdomus pastebėjimas, kurio aš nežinojau, kad jei norime virti sriubą su vištiena, ją dedame į šaltą vandenį ir virinant, kol užverda vanduo, pamažu atsiskleidžia ir susimaišo su vandeniu jos aromatas, o norint vištieną naudoti ne sriuboje, verdame ją įdėdami jau į verdantį vandenį, nes tada odoje esančios poros užsidaro ir aromatas lieka vištienoje.
Į vandenį su vištiena įdėjau keletą lauro lapų, sveikų juodųjų pipirų, druskos. Prieskonius galima keisti kaip tik širdis geidžia. Vištieną išimame ir supjaustome labai mažais gabaliukais, pirštais aš dar paskaidžiau. Ir vandens, kuriame virė, neišpilame!
Tuomet smulkiai supjaustome svogūną. Keptuvėje išlydome gerą šaukštą (priklausomai nuo to, kiek vištienos turima) sviesto, beriame du kupinus šaukštus miltų (galima ir daugiau, jei norima daugiau padažo) ir šluotele maišome, kol nelieka sausų miltų - gaminame vadinamąjį roux.
Beriame svogūnus ir pakepiname, kol pastarieji suminkštėja.
Dedame ir supjaustytą vištieną, kadangi masė gaunasi labai tiršta, pilame gausiai vandens (aš pamaišiau su šiek tiek pieno), likusio nuo vištienos, kol gausime tąsios konsistencijos mišinį.
Beriame druskos, pipirų, muskato ar paprikos.
Likus kelioms minutėms iki kepimo pabaigos, beriame tarkuotą sūrį (aš naudojau Gouda) ir susmulkintas petražoles. Dar šiek tiek pakaitiname ir sukratome pasiruoštą įdarą į dubenį.
Dabar dėl filo tešlos - aš naudojau kiek storesnę, nei įprasta, todėl man užteko vieno sluoksnio ir mažos dalelės kiekvienai juostelei - trikampėliui. Jei naudojate labai ploną tešlą, tuomet vienam trikampėliui bus reikalingi du sluoksniai, jei tokią kaip mano (Paradosiako-Xoriatiko), tuomet daliname lakštus į keturias dalis ir pjauname juostas horizontaliai, t.y. pagal ilgąjį šoną. Turint plonesnę tešlą, siūlau pjauti vertikaliai, kad būtų trumpesnės juostelės.
Atpjovus ilgą juostą, nupjauname panašiai delno (šiek tiek trumpiau) ilgio juostas, ilgąją patepame aliejumi, dedame nupjautą trumpą juostelę ant ilgosios juostos pradžios, dedame šaukštą įdaro ir pradedame lankstyti trikampėlį. Lenkiame trikampį nuo vieno kampo, tuomet lenkiame į priešingą pusę ir taip iki pabaigos, galą patepame aliejumi ir dedame į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą.
Taip paruošus visus pyragėlius, patepame paviršių aliejumi ir pabarstome sezamo sėklomis.
Kepame įkaitintoje 180-200 C orkaitėje apie 30-35 min., kol gražiai paruduoja paviršius. Laipsnius rašiau per brūkšnelį, nes man prie mažesnės temperatūros nenorėjo ruduoti, tad vidury kepimo, temperatūrą kiek padidinau.
Tad nuostabūs pyragėliai paruošti, belieka juos kiek atvėsinti ir tada galima gardžiuotis. Man jie skanūs tiek šilti, tiek šalti. Juos labai patogu patiekti ant šventinio ar pietų stalo, pasiimti su savimi, suvalgyti per pertrauką ar išėjus pasivaikščioti surengus kokį šaunų pikniką.
