Ar esate kada susimąstę, kaip būtų, jei būtumėte žengę vieną žingsnį kita linkme ar padarę kitokį sprendimą nei kad padarėte? Koks dabar būtų jūsų gyvenimas?
Aš dažnai mėgstu tokia tema pasvarstyti. Mėgstu apžvelgti savo gyvenimą ir įvertinti, kad visi sprendimai, kuriuos teko priimti, jei ir neatrodė tada teisingi, dabar atrodo patys geriausi, kuriuos tik galėjau priimti.
Kiek ironiška, kad tai, kas tiek laiko kėlė nerimą ir baimę, dabar kelia šypseną. Kad ir kaip ten bebūtų, bet gyvenime viskas vyksta tik dėl to, kad to reikia. Nėra nieko nereikšmingo, viskas turi prasmę mums ir mūsų aplinkai.
Dažnai žmonės su kiekvienu gimtadieniu sustoja akimirkai ir įvertina pralėkusius metus - ar jie pateisino lūkesčius, ką naujo atnešė, ko išmokė, padarė stipresniais ar, atvirkščiai, palaužė. Aš šiais metais prabėgom apie tai pamąsčiau, nes ir gimtadienis taip pat prabėgom atėjo ir praėjo.
Nors esu iš tų žmonių, kurie mėgsta daryti sąrašus, užsirašyti tikslus ir idėjas, bet gyvenimo plano taip ir nesu susidėliojusi iki galo. Bet gal šie metai bus tam skirti? :) Niekada nevėlu susivokti, ko trokšti.
Žinau, kad obuoliai pakankamai rudeniškas vaisius, bet obuolių pyragą ir visokias jo variacijas aš su malonumu valgau visus metus. Šis - ne išimtis. Beje, pagamintas gražiose taurėse tikrai taps šventinio stalo puošmena.
Senoviškas obuolių pyragas
Receptas iš Debesys specialiojo aplink pasaulį numerio, 30 psl.
6 taurėms
- 3-4 dideli obuoliai
- vanilės
- 50 ml vandens
- 1 valg. š. sviesto
- 2 valg. š. cukraus
- 80 g sviesto
- 80 g cukraus
- 200 g džiūvėsėlių
- 200-300 ml grietinėlės (36% riebumo)
Obuolius nulupame, išimame sėklytes, supjaustome nedideliais kubeliais. Įdedame vanilę (priklausomai nuo to, kokią naudojate), supilame vandenį ir viriname ant vidutinės ugnies, vis pamaišant, apie 10-15 minučių, kol obuoliai suminkštės.
Sudedame sviestą ir cukrų. Maišome, kol sviestas ir cukrus išsilydys. Nuimame nuo ugnies, sutriname į košę ir paliekame atvėsti.
Keptuvėje išlydome sviestą, suberiame cukrų ir džiūvėsėlius. Ant vidutinės ugnies kaitiname, kol džiūvėsėliai gražiai paruduos, nepamirštame maišyti, kad jie nepridegtų.
Nukeliame nuo ugnies ir atvėsiname.
Grietinėlę išplakame iki standžių putų. Laikome šaldytuve iki prireiks.
Deserto formavimas
Į taures įdedame džiūvėsėlių, užtepame trintų obuolių sluoksnį ir tuomet paskleidžiame grietinėlę. Taip formuojame iki taurės vidurio. Užbaigiame grietinėle. Prieš patiekiant, užbarstome džiūūvėsėliais.
Aš juos dariau vakarą prieš šventę. Tad nakčiai palikau šaldytuve, kad skoniai geriau susijungtų.
Kaip įdomiai patiekta :))
AtsakytiPanaikinti