2012 m. spalio 15 d., pirmadienis

Keksas su cukinijomis, citrinomis ir aguonomis

Vakar ėjau balsuoti! Taip taip, net ir gyvendama Graikijoje nusprendžiau bent jau tokiu būdu priminti savo šaliai, kad aš egzistuoju ir man rūpi, kas vyksta joje. Neneigsiu, kad politika nesidomiu ir buvo kiek nesmagu eiti balsuoti, nelabai išmanant, kas kaip ir kodėl, bet pagrindines blogybes ir pasakas apie orą bei skaisčiai rožinį rytojų žinau, tad, manau, neapsirikau. O taip pat net ir toli esant norėjosi išreikšti savo nuomonę, nes, tikiuosi, kad ji kažkam svarbi :)
Tad taip įdomiai praėjęs sekmadienis vertė gaminti kažką skanaus. Jau kelias dienas turėjau kieme stovintį didžiulį maišą gražių cukinijų, kurios tikrai negalėjo būti išmestos. Teisingai sakoma, kad kartais gyvenimas pats ima ir pamėtėja idėjas, tam tikrus ženklus, kad atvertų akis ir padėtų kai ką suprasti. Man toks gana akivaizdus ženklas atėjo iš Lietuvos. Praėjusio gimtadienio proga gavau tikrai nelauktą dovaną - net žado netekau, atidariusi dėžę, iš kurios vieną po kito traukiau nuostabius dalykus. Mano brangiausia draugė mane taip nustebino, kad ankstus rytas, po tokio siuntinuko išpakavimo, pasidarė toks gražus, toks geras, kad šypsena nedingo visą dieną! Gavau vieną iš Beatos knygų ("Kepinių knyga"), kurioje tikrai radau daug skanių receptų. Man be galo smagu gauti receptų knygas, nesvarbu kieno ar apie ką, jose visada rasiu kažką, kas patrauks mano akį, na, jei ir ne dabar, tai gal po kelių metų, kai norai ims ir pasikeis.


Tad kiekvieną laisvą minutę vis bevartydama šią knygą už akių vis užkliūdavo tokia graži kekso nuotrauka, kuri buvo tas antrasis ženklas - nes tai buvo citrininis cukinijų keksas su aguonomis ir citrininiu glaistu. Receptų knygą iš mergaitės, kuri taip mėgsta citrininius desertus, o aš dar taip norėjau kažko su aguonomis, na ir dar tos cukinijos kieme - kurgi tai ne ženklų ženklas, kad man REIKIA to kekso?
Juokas juokais, bet jo ėmiausi pakankamai vėlai vakare, nes tiesiog į galvą šovė mintis, kad noriu. Labai smagu pabėgti į virtuvę, užsidaryti joje ir tiesiog mėgautis gaminimo procesu, kai rezultatas net nėra toks svarbus. Bet šiuo atveju, jis buvo tikrai geras!
Receptas iš Beatos Nicholson knygos "Beatos virtuvė: kepinių knyga", 92-93 p.
  • 2 kiaušiniai
  • 120 g cukraus
  • 80 ml aliejaus (geriausia bekvapio, bet aš naudojau alyvuogių, tiesiog neturėjau kito)
  • 200 g miltų (arba 100 g rupių kvietinių ir 100 g paprastų kvietinių)
  • 0.5 arb. šaukšt. kepimo sodos
  • 1 arb. šaukšt. kepimo miltelių
  • 2 valg. šaukštų aguonų
  • 1 citrinos žievelės
  • 300 g cukinijos
Glaistui
  • 0.5-1 citrinos sulčių
  • 100 g cukraus pudros
Eiga greitut greitutėlė ir tikrai neužtruksite, norėdami išsikepti šį keksą.
Įkaitiname orkaitę iki 190 C. 
Kiaušinius sumaišome su cukrumi ir plakame elektriniu plakikliu, kol gerai suputoja (apie 5 minutes), tuomet po truputį supilame aliejų. Aš naudojau alyvuogių aliejų, nes kito po ranka nebuvo, o buvo jau vėloka, bet man visai nemaišė jo skonis. 
Cukinijas (man jų prireikė trijų nedidelių) nuplauname, nulupame, sutarkuojame smulkiai, nors galima ir ta vadinama burokine tarka. Man norėjosi kuo mažesnių cukinijos gabalėlių. Į tą patį dubenį įtarkuojame ir citrinos žievelę. 
Miltus sumaišome su kepimo milteliais, soda ir aguonomis.
Tada miltų mišinį įmaišome į kiaušinių masę. Ir galiausiai įmaišome tarkuotas cukinijas. Viską gerai išmaišome. Tešlą dedame į pailgą kekso formą, kurią patepame riebalais ir pabarstome miltais. 
Kepame apie 45 minutes, kol įdurtas medinis pagaliukas ištrauktas bus švarus. 

Kol iškeptas pyragas vėsta, pasiruošiame glaistą. Jam tiesiog sumaišome citrinos sultis su cukraus pudra. Jei glaistas labai skystas, dedame daugiau pudros ir atvirkščiai. 
Aš ir vėl gi turėjau problemą, nes buvau tokia įsitikinusi, kad turiu spintelėje cukraus pudros, bet, žinoma, jos neturėjau, tad nedideliame prikaistuvyje ant silpnos ugnies išlydžiau keletą šaukštų rudojo cukraus, po to įpyliau citrinos sulčių ir padariau tokią "glaisto" versiją. 
Tad keksui pravėsus, jį gausiai aptepame glaistu.


Jis nuostabus! Cukinijų skonio nesijaučia, bet jų drėgmė padeda išlaikyti keksą drėgną, minkštą, purų net keletą dienų! Mes jį valgėm kelias dienas, laikėme neuždengtą, bet vis tiek jis buvo drėgnas, kaip ką tik iškeptas! Būtinai rekomenduoju užtepti glaistą, nes citrinų rūgštelė jam suteikia ypatingą skonį, duodą reikiamą charakterį! Kepsiu tikrai dar ne kartą :)

Recipe in English!

Zucchini, lemon and poppy seeds cake!
Recipe from Beata Nicholson book "Beatos virtuvė: kepinių knyga", 92-93 p.



For the cake
  • 2 eggs
  • 120 g sugar
  • 80 ml oil (preferably corn, sunflower oil)
  • 200 g flour (or 100 g whole wheat and 100 g all purpose flour)
  • 1/2 tsp baking soda
  • 1 tsp baking powder 
  • 2 tbls poppy seeds
  • zest of 1 lemon
  • 300 g zucchini 
For the frosting
  • juice of 1/2-1 lemon
  • 100 g powdered sugar 
  1. Preheat the over to 190 C.
  2. Beat eggs with sugar using electrical mixer until smooth, white and fluffy (about 5 mins). Slowly add oil, keep beating untill it incorporates. 
  3. Clean zucchini, remove skin and finely shred it. Add lemon zest. 
  4. Mix flour with baking powder, soda, poppy seeds.
  5. Add flour to eggs, mix it well. Incorporate zucchini. Butter and flour a cake tin, add the cake mixture. 
  6. Bake it for 45 mins or until the wodden toothstick comes out clear.
Frosting
  1. Mix lemon juice with powdered sugar. If it's too thick, add some extra juice. 
  2.  Place the frosting on top of the cake when it cools a little bit.

6 komentarai:

  1. Noriu paklausti, kodėl reikia ir sodos, ir kepimo miltelių?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Kadangi jau buvo kalbėta prie ankstesnio recepto dėl sodos ir kepimo miltelių, ir Eglė iš zaidimuaikstele.lt pateikė nuorodą į Viktorijos iš receptumedis.lt labai nuostabų paaiškinimą:

    soda ir kepimo milteliai naudojami tam pačiam tikslui, juos dedame į tešlą tam, kad galutinis kepinys pasidarytų puresnis ir minkštesnis. Reakcijos metu abu šie produktai išskiria anglies dioksidą, kurio burbuliukai ir išpurena tešla. Bet, soda išskiria anglies dioksidą po to, kai sureaguoja su rūgštimi (kefyru, actu, kakava ir t.t.). O kepimo miltelių sudėtyje jau yra rūgšties, todėl tam, kad prasidėtų reakcija, reikalingas tik skystis.

    Todėl:

    sodą rekomenduojama naudoti, jei tešloje yra rūgščių produktų (kefyro ir pan.). Taip tešla ne tik išpurenama bet ir jos skonis pasidaro švelnesnis, ne toks rūgštus.
    kepimo miltelius, jei rūgščių tešloje nėra (pvz. tešlos pagrindas yra pienas).

    Naudojant sodą, svarbiausia yra nustatyti teisingą jos kiekį. Nes jei jos įbersime per daug ir rūgšties neužteks, kad sureaguotų visa soda, jos skonis gali sugadinti patiekalą. Bet, jei prieš beriant į tešlą mes nugesiname sodą actu, tai visa reakcija įvyksta šaukšte! O tešlą kildins tik jos mažas nesureagavęs likutis. Manau, daug teisingiau tiesiog berti mažiau sodos :)

    Ir paskutinis klausimas, kodėl kartais receptuose naudojama ir soda ir kepimo milteliai? Viskas labai paprastai. Tokiais atvejais, tešloje būna per mažai rūgšties ir atitinkamas sodos kiekis nesugeba tinkamai pakelti tešlą. Todėl papildomai į pagalbą kviečiami kepimo milteliai.

    AtsakytiPanaikinti
  3. They look so delicious, but I can't understand the article, what a pity!

    AtsakytiPanaikinti
  4. Oh thank you! Actually I am thinking about making an English version of the site as well so more people could understand! :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Atsakymai
    1. Lina, kad subliūško, turbūt pritrūko kepimo laiko. Ar tikrinote prieš ištraukiant?

      Panaikinti