2011 m. lapkričio 27 d., sekmadienis

Sukaktys, Kalėdų laukimas ir choux su vanile

Prieš kelias dienas netikėtai supratau, kad jau praėjo metai nuo mano pirmųjų įrašų, o aš visai tos progos nešvenčiau! Kokia gėda tokią progą, kaip pirmąjį gimtadienį, pražiopsoti, jis gi visais atvejais būna be galo ypatingas ir svarbus, dedantis pagrindus tolesniam gražiam gyvenimui ir augimui bei tobulėjimui. Tad ta proga, kad tokia puiki šventė mano namuose, kepiau, maišiau ir įdarinėjau prancūziškus pyragėlius - choux, kuriuos įdariau vaniliniu kremu, o kai kuriuos dar pamirkiau į šokoladą, kad būtų dar šventiškesni.


Labai norisi tuo pačiu pasidžiaugti, kad išdrįsau (paklausiau savo draugės) ir pradėjau rašyti istorijas, kurias net ir pačiai labai įdomu perskaityti po kiek laiko, stebėti, kaip viskas pamažu keičiasi ir juda pirmyn. Taip pat džiugu, kad yra žmonių (ne tik tų, kurie mane pažįsta), kurie skaito tai, ką rašau, džiaugiasi kartu su manimi, duoda patarimą ar pasako, kas negerai. Nors kritika priimti visada sunkoka, bet džiaugiuosi, jog yra tokių, kurie visada pasako, kas ir kodėl yra blogai. Be to nebūtų ir tobulėjimo.
Taip pat ta proga, kad jau prisėdau parašyti, noriu pasidalinti nuostabia Kalėdine idėja, kurią pradėjo tinklaraščio "Receptų medis" autorė - tai be galo graži akcija, "Kalėdų senelis slapukas", jungianti tinklaraštininkus. Juk per Kalėdas taip norisi pradžiuginti artimuosius ir draugus mielomis dovanėlėmis, tad kodėl šio džiaugsmo kiek neišplėtus ir nepadovanojus šypsenos dar vienam žmogučiui? Pats maloniausias momentas - tai dovanos kūrimas savo rankomis ir didžiulis tikėjimasis, kad ji patiks ir kitam.
Na, o po šios įžangėlės - prie receptuko, kuris turėjo būti šventinis, bet buvo tik iš dalies, dėl mano padarytų klaidelių, kurių antrą kartą jau tikrai nebūtų.

Choux su vaniliniu įdaru ir šokolado glaistu

Choux tešlai
  • 125 ml pieno ir 125 ml vandens
  • 100 g sviesto (kamb. temperatūros)
  • 1/2 arb. šaukšt. druskos
  • 1 arb. šaukšt. cukraus
  • žiupsnelis vanilinio cukraus ar esencijos
  • 4 vidutinio dydžio kiaušinių
  • 150 g miltų
Į puodą supilame pieną, vandenį, dedame gabaliukais pjaustytą minkštą sviestą, beriame druską, cukrų ir ant vidutinės ugnies nuolat pamaišant viriname iki užvirs. Kai pradeda virti, nuimame nuo ugnies, beriame sijotus miltus ir nuolat maišome su mediniu šaukštu (ar dar ir su šluotele permaišiau, kad geriau susiformuotų tešla), kol tešla tampa vientisa. 
Vėl dedame puodą ant silpnos ugnies ir kaitinant nuolat maišome su mediniu šaukštu apie 1 minutę, kad kiek nugaruotų drėgmė. Perkeliame tešlą į dubenį.
Įmušame pavieniui kiaušinius, gerai išmaišome po kiekvieno (tai padaryti buvo kiek keblu, nes kiaušinis sunkiai man norėjosi įsilieti į tešlą, tad vėl šluotelė pagelbėjo). Kai tik viskas susimaišo į vieną tešlą, ji turi būti šilkinė, švelni ir pakankamai tiršta, kad galėtume ją supilti į konditerinį maišelį. Tešla jau paruošta!
Naudojant konditerinį maišelį, į jį pirmiausia įdedame 1 cm skersmens antgalį, tuomet sudedame tešlą ir ant kepimo skardos padengtos kepimo popieriumi, formuojame apvalius pyragėlius. Čia aš padariau pirmąją klaidą - formavau piramidės formos pyragėlius juos susukdama spirale į viršų, nuo to pyragėliai iškepę neiškilo taip, kaip turėjo ir vėsimo eigoje tiesiog sublliūško, nes buvo per sunkūs viršuje, dėl to ir įdaras sunkiai talpinosi juose. Juos formuokite kuo vientisiau, nesukdami maišelio jokiomis pusėmis, tiesiog spausdami ir pamažu kildami į viršų. Taip susidarys pakankamai vietos įdarui.
Kepame įkaitintoje iki 200 C orkaitėje apie 15-20 minučių, kol iškils ir gražiai paruduos, išorėje bus traškūs, o viduje minkšti. Atvėsiname ant grotelių.
P.S. neturint konditerinio maišelio, juos galima formuoti tiesiog šaukšteliu, tačiau tuomet teks prapjauti per vidurį norint įdėti įdaro.

Vanilinis kremas

  • 500 g pieno
  • 100 g cukraus
  • žiupsnelis vanilinio cukraus ar esencijos, galima ir vanilės sėklas naudoti
  • 2 kiaušinio tryniai
  • 1 kiaušinis
  • 60 g kukurūzų miltų
  • 200 g grietinėlės (35 % riebumo)
Į puodą pilame pieną, pusę kiekio cukraus ir vanilę. Viriname ant vidutinės ugnies. 
Į dubenį įmušame vieną visą kiaušinį ir du trynius. Šluotele išplakame, kol gražiai susijungia. Supilame kitą dalį cukraus, gerai išsukame. Suberiame sijotus kukurūzų miltus. Vėl labai gerai išsukame, kad neliktų gumulėlių. Kuomet pienas ima virti, pilame šiek tiek pieno į kiaušinius, kad suvienodintume temperatūras. Šluotele labai gerai išplakame kiaušinius, kad temperatūra pasklistų visur. Per sietelį perpilame kiaušinių masę į kitą dubenį, kad gaminamame kreme nebūtų nereikalingų gumulėlių ir jis būtų vientisas.
Kai puode pienas ima virti ir kilti į viršų, į vieną ranką imame šluotelę, į kitą - dubenį su kiaušiniais ir pamažu pilame į pieną nuolat ir greitai maišant. Supylus visą masę, dar kiek virinant maišome, kai kremas sutirštėja, nuimame nuo ugnies ir vis dar greitai maišome. Čia dar vieną klaidelę įvėliau, nes per ilgai maišiau ant ugnies, kai kremas jau buvo susiformavęs. Tapo labai tirštas. Tad maišykite apie pusę minutės, ne ilgiau. 
Atvėsiname. Į didelę kepimo skardą tiesiame kepimo popierių ir paklojame kremą plonu sluoksniu, uždengiame maistine plėvele ir dedame į šaldytuvą kad visiškai atvėstų.
Pagrindinis darbas su kremo pagrindu jau kaip ir baigtas. Šio skonis yra kaip vanilinio pudingo iš pakelių. 
Norint suformuoti kremą, lengvai išplakame šaltą grietinėlę. Imame atvėsusį kremo pagrindą, jį mikseriu perplakame, kad suminkštėtų. Dedame į kremo pagrindą iš pradžių apie 30 % plaktos grietinėlės, šluotele maišome labai greitai, kad susimaišytų temperatūros ir grietinėlė pasklistų visur, o tuomet sudedame ir likusią grietinėlę, tačiau dabar maišome jau atsargiai ir lėtai. Štai ir kremas paruoštas. 
Trumpai dar apie kremą, jis yra laikomas tradiciniu desertiniu kremu, kuris gali būti naudojamas labai plačiai - tortų pertepimams (mes mokykloje pertepėm migdolinį tortą), įvairiems pyragėlių įdarams ir visur, kur reikalingas kremas. Jis standus, gerai laikosi (galima įdėti ir išbrinkintos želatinos prieš dedant į skardą ir atvėsinant), galima įmaišyti šiek tiek alkoholinio gėrimo, kavos, padaryti jį šokoladiniu. Žodžiu, tikrų tikriausias bazinis kremas. 


Tad atvėsusius choux įdarome šiuo kremu. Aš iš kepimo popieriaus susiformavau tokį kūgį, į kurį dėjau kremą ir padariusi mažą skylutę choux šone, pripildžiau kremu. Galima prapjauti šoną ir įdarą dėti šaukšteliu, galima, turint konditerinį ar paprastą (be adatos, žinoma) švirkštą tokiu būdu juos pripildyti. Pasirinkimo laisvė.


Šokoladinis glaistas
Proporcijų esmė - kiek šokolado, tiek grietinėlės
  • 100 g juodojo šokolado (55-60 % kakavos)
  • 100 g grietinėlės (35 % riebumo)
  • gabalėlis sviesto (nebūtinai)
Grietinėlę ir šokoladą, sulaužytą gabaliukais, dedame į dubenį ir jį dedame ant puodo su vandeniu (Ben Mari vadinamas), viriname, lydome šokoladą, pamaišome, kad kuo greičiau išsilydytų. Kai išsilydo apie pusę turimo šokolado, nuimame dubenį ir energingai maišome, kol nuo esamos temperatūros išsilydys ir likusi dalis šokolado. 
Nardiname įdarytų choux "kepures" į šokoladą ir dedame ant grotelių, kad atvėstų. Galima atvėsusius palaikyti šaldytuve, kad geriau viskas sutvirtėtų ir susilietų skoniai. 
Aš, tiesa, pusę mirkiau šokolade, kitą pusę palikau tik su įdaru, norėjau pažiūrėti, kokie skaniau. Tai kiek pravėsę, man buvo skanesni be šokolado, bet palaikyti šaldytuve, su šokoladu pasidarė skanesni, ryškesnio skonio.

8 komentarai:

  1. Didžiausi sveikinimai (kad ir pavėluoti) blogo metinių proga!! Linkiu, kuo daugiau įrašų, naujų receptų, smagių atradimų!! :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tinklaraštis tau sako didelį AČIŪ :) stengsimės žydėti, augti ir tobulėti!

    AtsakytiPanaikinti
  3. prisidedu ir aš prie sveikinimų..;) gardžių įrašų, skanių patiekalų..;)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Ir tau, Oditėle, mes dėkojame :) stengsimės :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Sveikinimai pirmojo jubiliejaus proga! :) O aš kažkaip visai pamiršau paminėti savo "receptų užrašų knygutės" pirmąjį jubiliejų ir net nepagalvojau apie tai :)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Sveikimai, dar 100 kartų tiek metų :)

    Ar šie kepinukai nepanašūs į eklerus?

    AtsakytiPanaikinti
  7. Dėkui, merginos, už sveikinimus :)
    Vilma, aš irgi atsibudau jau kiek pavėluotai, bet nusprendžiau, kad geriau dabar, nei niekada. Visgi metų sukaktis, didelio gyvenimo pradžia :D
    Maisto Diletante, taip, jie iš esmės panašūs, tik šitie choux gal man lengvesnės konsistencijos, sakyčiau, nei eklerai, bet iš tos pačios šeimynos jie :) Be galo skanūs ir labai greit dingo :)

    AtsakytiPanaikinti