2011 m. lapkričio 15 d., antradienis

Pusrytiniai didriestainiai/ Morning bagels

Visą savaitę jaučiuosi, kaip bėgčiau maratoną, kuris neturi nei aiškios pradžios, o tuo labiau pabaigos. Keliuosi ryte, sugaudau visus paklydusius galus savo sąsiuvinyje iš praėjusių paskaitų, pabimbinėju po namus ir žiūrėk, jau reikia lėkti į troleibusą, kad spėčiau į metro, o iš jo į paskaitas. Būna, kad ir pavalgyt pietų nebespėju, bet tai visai nesvarbu. Dabar artėja pirmojo semestro tarpinis atsiskaitymas iš visų paskaitų ir turiu pasakyti - bijau be galo. Ypač tokių paskaitų, kaip mikrobiologija ir chemija, nes žodynas ten, oj rūta žalioji, dar buvo (ir tebėra) mano ausiai itin naujas ir negirdėtas. Na, bet, reikia stengtis ir tikėtis, kad sunkiu darbu viskas bus pasiekiama. 
Jau praėjo dar vienos dirbtuvės virtuvėje, jos buvo daug ramesnės, gaminome migdolų tortą ir kažką panašaus į vyniotinius su šokoladiniu kremu. Tiesa, kai dieną prieš diskutavome apie tai, kaip viską gaminsime, turbūt kiekvienas iš mūsų įsivaizdavo, kad kepsime gigantiškus tortus ir dejavome, tai kur juos dėsime, negi reikės išmesti, gi kaip gaila ir pan. O kai atėjo gaminimo diena, dėstytojas atsinešė formeles, dydžio sulig tokių, kur smėlio dėžėj "kepdavom" tortus :D Va taip greit ir nutraukė visas mūsų dejones ir klausimus.
Bet už tai išmokau biskvito receptą, kurį vėliau kepė draugė namie, ir gavosi labai purus, minkštas, kvapnus ir tikrai geras. Kai pati kada kepsiu tortą, jau nereikės kvaršinti galvos iš kur pagriebti receptą. Ir dar, tam tortui naudojom tradicinį kepyklų baltą kremą, kurio skonis labai priminė pirktinių pudingų skonį, tad labai džiaugiuosi, kad dabar jau galėsiu pasigaminti tokį kremą pati ir nereikės pirkti sintetinių miltelių.
Dalinuosi keletu nuotraukų (kaip suprantat, jų kokybė prastoka, fotografuoti tenka su telefonu, nes darbo vietoje tokios prabangos kaip fotoaparatas, deja, turėti neįmanoma).


Apkalbėtasis migdolų tortukas, kurio gabaliuką sugebėjau nugvelgbti į namus (čia tokios taisyklės, kad joks patiekalas iš darbo vietos negali iškeliauti į namus, tik į šiukšlių dėžę, labai kvaila taip švaistyti ir produktus, ir tai, ką pagaminame, todėl bandome tyliai sukčiauti ir slapta po darbo rūbais nešiotis dėžutes).


 Šioje nuotraukoje mūsų ir dviejų kitų komandų tortai.


O rytoj su nekantrumu laukiu trečiųjų dirbtuvių. Gaminsime citrinų pyragą, obuolių pyragą, brownies ir spurgas. Pati esu didelė gerbėja visokiausios rūšies obuolių pyragų, tad ką bekeptumėm, manau, man patiks. O draugas jau užsiprašė, kad pagriebčiau keletą spurgų :D Žiūrėsim, ar ir šį kartą pasiseks patyliukais išslinkti su gėrybėmis. 


Tuo pačiu pasidalinsiu didriestainių receptu, kuriuos ryte išsikepiau, nes namie nebuvo nieko valgomo :)
Receptą turiu išsisaugojusi jau senokai, bet tada nešovė mintis užsirašyti iš kur jį paėmiau, tad šaltinio įvardinti negaliu.
Iš nurodytų kiekių išėjo 9 riestainiai po ~110 g.
  • 22 g šviežių mielių
  • 450 g miltų (įbėriau kiek daugiau, nes labai lipo prie rankų. Naudojau turinčius daugiau glitino, didesnio skaičiaus)
  • 300 ml šilto vandens
  • 4  valg. š. cukraus (galima ir cukraus pudros)
  • 2 arb. š. druskos
  • sezamo sėklų (pabarstymui)
Dubenėlyje sumaišome mieles su 100 ml šilto vandens, maišome, kol mielės ištirpsta. Paliekame apie 10 min., kol mielės pradeda veikti (pamažu suputoja). Į didelį dubenį pilame likusį šiltą vandenį, ištirpusias mieles, 1 šaukštą cukraus, visą nurodytą kiekį druskos ir sijojame pusę kiekio miltų. Viską išmaišome ir tada suberiame likusius (sijotus) miltus. Užminkome tešlą, dedame ant švaraus paviršiaus ir minkome, kol tešla tampa glotni ir pradeda "pokšėti". Dedame atgal į dubenį (jį galima ištepti aliejumi), uždengiame ir paliekame šiltai pakilti apie valandą (kol padvigubėja). 
Kai tešla pakilo, padalijame ją į vienodo dydžio bandeles, dedame į miltais pabarstytą kepimo skardą, mediniu šaukštu jas kiek suplojame ir su plonuoju galu padarome viduryje po skylę, pirštais dar praplečiame (bet man galiausiai riestainiai išsipūtė ir skylutės kažkur pradingo). Uždengiame rankšluostuku ir paliekame šiltai, kad jos dar pakiltų (apie 30-40 min.). 
Dideliame puode užverdame vandens, beriame likusius 3 šaukštus cukraus ir dedame po kelis riestainius (kad nesiliestų vienas su kitu), apverdame iš vienos pusės apie 1-2 min., po to iš kitos pusės. Išėmę, nusausiname vienkartiniu rankšluosčiu ar servetėle. Dedame į kepimo popieriumi išklotą skardą. Pabarstome sezamo sėklomis. 
Kepame įkaitintoje 220 C orkaitėje apie 25 minutes. Atvėsiname ant grotelių. 


Aš jas pusryčiams pjoviau išilgai, tepiau sviestu ir valgiau. Tiesa, dar draugą ta proga bėgau žadinti, kad galėtų paragauti dar šiltų riestainių.
Šiaip skanu, bet labai keista man buvo, kad kai įdėjau virt, jos pakeitė tekstūrą, tapo negražios, susiraukšlėjo ir kol kas negaliu suprasti kodėl. Plutelė dėl apvirimo gavosi traški, vidus minkštas, bet norėtųsi suprasti, kaip iškepti tokius labai simpatiškus didriestainius, kaip kad galima gauti parduotuvėse.

5 komentarai:

  1. Heh, koks mielas postas,taip ir matau išslenkančius susigūžusius studentus, su tortukais po skvernais :D

    AtsakytiPanaikinti
  2. ir patys krizenam, kad tenka taip elgtis. Bet kad gaila tokius skanėstus šiukšlių dėžei atiduoti. Tai dėstytojas užmerkia akis, o mes su gėrybėm šaunam greit į persirengimo kambarius :D

    AtsakytiPanaikinti
  3. Žinai ką, padovanojai man atsakymą į daugybę metų kamavusį klausimą: kaip padaro barankas, kad niekur nesimato jokio sujungimo. Cha! Pasirodo barankas daro ne sujungdami juostelę, o praliurlindami bandelėje skylę! Man tai amžiaus atradimas! Kita vertus, labai graudu buvo išgirsti, kad gražieji tortukai ir pyragiukai turi būti išmesti. Ar išmetimo taškų adresus galima sužinti? Ar ten kur išmetate bent jau gali ateiti ir juos pasiimti kokie nors fryganai?

    AtsakytiPanaikinti
  4. Dalia, kaip smagu, kad paslaptis pagaliau paaiškėjo! Su atradimu! O dėl visų išmetamų, tai jų pasiimti jau nelabai kas gali, nes visos šiukšlės kaupiamos privačiame mokyklos kieme ir naktį ištempiami, kad šiukšlininkai tuos maišus surinktų. Bet, žinok, pakalbėjus su dėstytoju, jis mus nuramino, kad čia dar nieko baisaus, kokie kiekiai išmetami, jis dirba viešbutyje, sakė va ten plaukai šiaušiasi nuo to, kas vyksta.. Kai šalyje tokia krizė, būtų galima daug gerų darbų padaryti su visu maistu, kuris išmetamas..

    AtsakytiPanaikinti