2011 m. kovo 23 d., trečiadienis

Baklava ir sesės istorija

Šiandien mano tinklaraštis bus kiek kitoks. Jame istoriją pasakosiu bei receptą pristatysiu ne aš, o mano sesuo. Tiesą pasakius, pati jos paprašiau, ji labai kuklinosi, bet kai pagamino tokį graikišką desertą, kuris čia numeris vienas, tai aš jai pasakiau, kad anaiptol nėra ko čia kuklintis, o priešingai - tokius dalykus reikia pasakoti visiems. Aš, tiesą pasakius, baklavos kol kas dar nesu dariusi, nors visos sąlygos tam suteiktos, bet kad aš jos nevalgau.. Nevalgau ne dėl to, kad ji neskani, pirmais metais, kai buvau Erasmus Graikijoje, kirtome šį desertą kaip patį nerealiausią, bet dabar, kai laikai pasikeitė, kai ėmiau žiūrėti, ką ir kiek valgau, paprasčiausiai sąžinė neleidžia man jo ragaut. Aišku, dėl to nelabai kartais džiaugiuosi, bet giriu save už stiprią valią ir toliau laikausi sau duotų pažadų. 


Tad užteks mano įžanginių plepalų, dabar eilė Astai:

Pirmiausia, papasakosiu trumpą istoriją, kaip sugalvojau šita saldumyną pagaminti. Gyvendama Graikijoje pamėgau vietinius produktus bei iš jų gaminamus patiekalus. Todėl nenuostabu, jog dabar atsiradus nostalgijai griebiuosi muzikos klausymo bei kokio patiekalo pasigaminimo.. Aišku kartais šiek tiek nuvilia tai, kad pas mus produktų ne visur galima įsigyti ir dažnai jie turi kažkiek kitokį skoni (nors gal tik aš jį jaučiu :D) bei didesnę kainą. Taigi baklava buvo mano labai mėgiamų ir pasiilgtų gaminių sąraše J (jame pirmauja vištienos suvlakis, geriausias koki tik esu ragavusi buvo Naxos saloje).
Receptą nusižiūrėjau Surfing the world cuisine bloge. Taigi nukeliavau į Vilniuje esančią Ibrahim parduotuvėlę, nusipirkau specialios baklavai filo tešlos, sulaukiau didelės šypsenos ir lietuviško "ačiū" iš ten dirbančio turko pardavėjo, matyt pagalvojo, ką aš čia susiruošiau gaminti. Grįžusi namo iškart nepuoliau kepti, nes mano gerokai pagyvenusi orkaite nebūtų atlaikiusi gero pusvalandžio kepimo. Taigi palaukiau savaitgalio, kai keliavau namo į gimtąją Kretingą.

Taigi baklavai reikės:
  • Pakelio filo tešlos 
  • 250gr sviesto
  • 200gr graikinių riešutų 
  • 4 v.š. rudojo cukraus
 
Sirupui:
  • 4 stiklinių cukraus
  • 4 stiklinių vandens
  • 1 citrinos sulčių
 
  1. Pasiruošiame sirupą. Supilame cukrų ir vandenį į puodą ir užverdame, bei verdame apie 10 min, tada supilame citrinos sultis ir paverdame dar 3 minutes. Paliekame sirupą atvėsti.
  2. Riešutus susmulkiname smulkintuve ir sumaišome su ruduoju cukrumi.
  3. Ištirpiname sviestą.
  4. Imame kepimo formą, tokio dydžio kaip ir filo tešlos lakštai. Ištepame sviestu ir klojame lakštus. Kiekvieną lakštą aptepame sviestu. Taip sudedame 10 sluoksnių. Tada sudedame pusę riešutų, tada vėl dedame du sluoksnius filo tešlos, nepamirštame ištepti sviestu. Vėl sudedame likusius riešutus. Tada dedame likusius lakštus, pertepdami juos sviestu.
  5. Kai baigiame dėti lakštus, supjaustome kvadratėliais arba trikampiais kepimo formoje. Dar kartą aptepame sviestu ir dedame į įkaitintą orkaitę apie 180 C. Kepame apie 30-40 min., kol gražiai apkeps. Viršutiniai sluoksniai turi būti labai traškūs ir pakilę. Išimame iš orkaitės ir iš karto apipilame atvėsusiu sirupu. Paliekame atvėsti.
Rezultatas gavosi be galo skanus ir žinoma saldus saldus, bet visi ragavusieji gyrė ir tikino, jog labai skanu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą