Pietūs pietūs

Turbūt šį mėnesį mane pagavęs įkvėpimas, nes valgome labai skaniai! Šiandieniniai pietūs taip pat buvo nepakartojami - kažkas lengvesnio, bet tuo pačiu ir labai ypatingo, šiek tiek Viduržemio jūros regiono kvapų ir rudens gaivos.

Česnakų duonos idėją pamėtėjo Jamie Oliver, kurio laidą kaip tik šiandien pamačiau. Na, o žiedinio kopūsto receptuką radau Žaidimų aikštelėje.

Imame duonos kepaliuką (geriausia baltos - ciabatta ar panaši), jį įpjauname, tik ne iki galo. Aptepame alyvuogių aliejumi, pabarstome rupia druska, šviežiai maltais pipirais, džiovintais raudonėliais bei kitais mėgiamais prieskoniais.
Nedideliame dubenėlyje sumaišome alyvuogių aliejų, smulkintas petražoles, trintą česnaką (apie 2 skilteles) ir šiuo mišiniu gausiai ištepame tiek duonos paviršių, tiek įtriname ir prapjautas riekeles, kad įsigertų visur. Tam nebijokite panaudoti rankų, nes tikrai daug geriau pasiskirstys.
Imame kepimo popierių, dydžio, kad užtektų apvynioti turimą duonos kepaliuką, jį sušlapiname, nugręžiame ir suvyniojame duoną, galus užsukame ir dedame duoną į orkaitę. Laiko konkrečiai nepažiūrėjau, bet, manau, galima orientuotis pagal popierių, kai jis išsausėja ir šiek tiek pagelsta - duona paruošta. Šiuo būdu kepta duona būna ypač aromatinga, labai traški išorėje, o viduje - .... koks minkštumas!!

Na, o prie šios duonos vagėme orkaitėje keptus žiedinius kopūstus.

• Vidutinio dydžio žiedinių kopūstų galvos
• ~ 2 skiltelės česnako
• 1 citrinos sultys
• alyvuogių aliejaus
• rupios druskos, šviežiai maltų pipirų
• petražolių, krapų

Išskaidome žiedinį kopūstą žiedynais. Dubenėlyje sumaišome alyvuogių aliejų, citrinos sultis, druską, pipirus, česnako skilteles, petražoles ir krapus. Viską gerai sutriname (tam aš naudoju elektrinį trintuvą, skirtą tirštoms sriuboms), kad neliktų česnako gabalėlių.
Supilame ant žiedinių kopūstų ir gerai išmaišome. Paskleidžiame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepame įkaitintoje iki 200 C orkaitėje apie 25-30 min., kol šiek tiek paruduos. Dedame į lėkštes, pabarstome tarkuotu kietu sūriu. Aš šį kartą turėjau Regato.



***
Recipe in English!

Roasted cauliflower

Recipe from Žaidimų aikštelė.

• 1 medium size head of cauliflower
•  2 cloves of garlic
• juice from 1 lemon
• olive oil
• sea salt, freshly grounded black pepper
• fresh parsley, dill

First cut cauliflower into florets. In a bowl, mix the olive oil, peeled garlic, lemon juice, sea salt, pepper, finely chopped parsley and dill. You can use electical mixer (the one you use to make smooth soup) to avoid garlic pieces. Toss it with the cauliflower florets. Spread them on a baking tray (make a single layer) and roast in preheated 200 C oven for 25-30 minutes. Remove from the oven and sprinkle with grated hard cheese. Serve immediately.

Bazilikų pasta žiemai

Pamažu pradėjau rūpintis žiema, t.y. atsargomis jai. Nesu iš tų, kurie kažką konservuoja ar džiovina, nes visų pirma savo sodo gėrybių neturiu, viską reikėtų pirkti, tad, manau, tai visai nelogiška, ypač, kai visus metus vyksta savaitiniai šviežių sezoninių daržovių turgūs, kuriuose nusiperku to, ko norisi. Tačiau šiais metais buvome pasisodinę nemažą kiekį bazilikų, kurie, mūsų nuostabai, taip suvešėjo, kad prieš pasikeičiant klimatui, žūtbūt norėjosi juos išsaugoti žiemai. Jie gi tokie nuostabūs, gaila būtų tiesiog palikti nušalti ir sudžiūti. 

Laimei, sesuo man vis atsiunčia Virtuvės žurnalų, kur viename iš numerių radau puikų straipsnį apie prieskoninių žolelių išsaugojimą visą žiemą. Ilgai negalvojau ir padariau. Žurnale rašo, kad taip paruošti bazilikai gali išsilaikyti net iki 9 mėnesių, laikomi šaldytuve! Tai yra net daugiau, nei man reikia :) Pamaniau, nuostabu šaldytuve turėti naminę pastą, kurią bus galima naudoti sriuboms, troškiniams, salotoms ar padažams!

Receptas ar greičiau idėja paimta iš Virtuvė. Nuo...Iki...Nr. 8 (27), 2011, p. 30-31.

Nedideliam ~200 ml stiklainiui reikės:

• 150 g bazilikų lapų (nuplautų ir išdžiovintų)
• 60-80 ml alyvuogių aliejaus
• verdančio vandens
• švaraus stiklainio

1. Tad nuskynusi tikrai nemažą baziliko krūmą, kruopščiai šakeles nuploviau, o po to ant rankšluosčio sudėjau nuskintus lapelius, palikau išdžiūti. Tuomet sudėjau juos į didelį dubenį ir užpyliau, kad visus gerai apsemtų, verdančiu vandeniu. Lapelius vandenyje reikia palikti apie 10-15 sekundžių.
2. Vandenį nupilame, bazilikus nusausiname popieriniu rankšluosčiu. Sudedame juos į elektrinį maisto smulkintuvą, įpilame apie 60 ml alyvuogių aliejaus ir pulso režimu triname žoleles, kol gausime pastą. Jei reikia, trinant galima įpilti papildomai aliejaus. 
3. Bazilikų pastą sudedame į švarų stiklainį, užpilame alyvuogių aliejumi (apie 0,5-1 cm), užsukame ir laikome šaldytuve iki 9 mėnesių.

Aš, tiesa, kitame graikiškame žurnale skaičiau, kad bazilikų nuoviras labai tinka veidui gaivinti ir valyti, t.y. tokį nuovirą susipilame į buteliuką su purkštuku ir kas rytą juo apsipurškiame švarų veidą - toks tonikas turi ir antibakterinių savybių, apsaugo nuo spuogelių atsiradimo. 

Obuolių tarta / Μηλόπιτα με κραμπς αμυγδάλου

~LT~

Kaip gera ryte nubusti žadinamai kavos puodelio ir gardžiai kvepiančios obuolių tartos! Jau senokai tokių pusryčių nebuvo. 

Taip taip, nuo šiol pas mane oficialus ruduo - iš spintos išsitraukiau storesnę antklodę, vasarines spalvas vis dažniau palieku uždarytas spintoje ir po truputį pradedu ieškoti rudeninių, kurios kantriai gulėjo kažkur giliai stalčiuose, na, bet turbūt tikriausias rudens įrodymas - obuoliai ir iš jų kepami skanėstai.

Kad ateina ruduo, supratau gal prieš savaitę, žingsniuodama iš darbo medžiais nusėta gatve ir joje buvo tiek daug prikritusių lapų, kad nenoromis praeidama ir juos kliudydama girdėjau tą žavų jų šlamėjimą. Na, gal tuo metu nukritę lapai dar nereiškė prasidedančio rudens, nes dienomis vis dar labai šilta, bet ryte ir vėlų vakarą jau galima pajusti tą gaivą, kuri netruks išsiplėtoti iki visos dienos. Iš tiesų, vis kažkur skubant yra labai sunku sustabdyti akimirką ir pasigėrėti krentančiais lapais - po kiekvienos vasaros aš laukiu to nuostabaus rudens, kai krenta lapai, kai saulė šviečia taip geltonai, nudažydama namus ir medžius ta skaisčiai oranžine, rausva spalva, bet kai jis ateina aš vis pamirštu pakelti nosį ir tuo pasigėrėti, vis prabėgu kur skubėdama ir suprantu praradusi tą momentą tik tuomet, kai jo jau nebėra. Na, bet gal šie metai bus tie sėkmingieji?

Esu ne kartą sakiusi, kad obuolių pyragai man patys pačiausi - be jų neįsivaizduoju nė vieno rudens, o ir šiaip, jei kas nori mane nustebinti, pavaišinta tokio pyrago gabaliuku, būsiu be galo pamaloninta ir tikrai suvalgysiu jį sekundės greitumu :) Taip taip, genialumas paprastume!
Recepto idėja pagal žurnalą - Γλυκά Μυστικά (Νr.5), Μηλόπιτες, p. 9.

Tiesa, reikėtų pasakyti, kad norint gaminti šią tartą, reikėtų du dalykėlius atlikti iš vakaro.

Obuolių tarta su migdoliniais trupiniais
16 cm tartai ir 3 tartaletėms 10 cm

Tartos pagrindui

• 120 g nesūdyto sviesto
• 25 g maltų migdolų (arba migdolų miltų)
• 80 g cukraus pudros
• vanilės
• 1 kiaušinio
• 250 g miltų

Trupiniams

• 50 g nesūdyto šalto sviesto, supjaustyto kubeliais
• 50 g cukraus
• 50 g miltų
• 50 g maltų migdolų ar jų miltų

Įdarui

• 50 g razinų
• 50 ml brendžio
• 20 g sviesto
• 4 obuolių
• 80 g cukraus (galima ir mažiau/daugiau, priklausomai nuo jų rūgštumo)
• malto cinamono

Pasiruošimui iš vakaro

Užmerkiame razinas brendžiu nedideliame dubenėlyje ir paliekame per naktį, kad jos gerai išsimarinuotų.
Taip pat pasiruošiame ir trupinius, kuriuos naudosime tartos viršui - į dubenį beriame miltus, cukrų, maltus migdolus ir kubeliais pjaustytą šaltą sviestą. Pirštais lengvai triname, kad susidarytų drėgni trupiniai. Sudedame pasiruoštus trupinius į indelį ir paliekame nakčiai šaldytuve.  

Obuoliams 

Nuplauname, nulupame obuolius, išimame sėklas ir supjaustome nedideliais kubeliais. Į puodą storesniu dugnu dedame paruoštus obuolius, sviestą, cinamoną ir cukrų bei viriname ant silpnos ugnies, kol cukrus išsilydys, obuoliai taps minkštoki (bet ne košė) - apie 10 - 20 min. Nukeliame nuo ugnies ir įmaišome razinas.

Tartos pagrindui 

Į stacionaraus kombaino indą ar tiesiog dubenį suberiame cukraus pudrą, maltus migdolus ir kambario temperatūros sviestą. Gerai išsukame, kol sviestas taps purus ir pabals. Įmaišome kiaušinį. Suberiame miltus ir suminkome tešlą. Jei ji limpa prie rankų, nieko baisaus, jai atvėsus to nebebus. Suvyniojame tešlą į maistinę plėvelę ir paliekame šaldiklyje 20 minučių, kol sutvirtės.  

Tarp dviejų kepimo popieriaus lakštų iškočiojame apskritimą, kiek didesnį nei pasirinkta kepimo forma ir greitais, atsargiais judesiais įklojame tešlą taip, kad liestųsi su kraštinėmis. 

Paliekame šaldiklyje 20 minučių ar ilgiau (kuo ilgiau, tuo geriau, nes taip mažėja tikimybė, kad tešla kepdama nusileis nuo kraštinių). 

Įkaitiname orkaitę iki 160 C.

Išimame, šakute subadome visą tartos dugno paviršių. Kepame 15 minučių. Ištraukiame apkeptus tartų pagrindus. Paskirstome obuolius ir užbarstome trupiniais.

Dedame atgal į orkaitę ir kepame  dar 30 minučių, kol tartos gražiai paruduos. 

Atvėsiname, pabarstome cukraus pudra ir ragaujame!

~GR~

Για να φτιάξετε αυτή την μηλόπιτα, κάποια πράγματα πρέπει να κάνετε αποβραδίς. 

Βαθμός δυσκολίας - εύκολο

Χρόνος προετοιμασίας - 40 λεπτά (και 10 λεπτά την προηγούμενη μέρα)

Μηλόπιτα με κραμπς αμυγδάλου

Για μια τάρτα 16 εκ. και 3 ατομικές 10 εκ.

Για τη βάση της τάρτας

• 120 γ βούτυρο
• 25 γ αμύγδαλο πούδρα
• 80 γ ζάχαρη άχνη
• βανίλια
• 1 αυγό
• 250 γ αλεύρι

Για τα κραμπς αμυγδάλου

• 50 γ κρύο βούτυρο
• 50 γ ζάχαρη
• 50 γ αλεύρι
• 50 γ αμύγδαλο πούδρα

Για τη γέμιση

• 50 γ σταφίδες
• 50 γ κονιάκ
• 20 γ βούτυρο
• 4 μήλα 
• 80 γ ζάχαρη (αν είναι γλυκά τα μήλα, μειώστε την ποσότητα)
• κανέλα

Για την προετοιμασία αποβραδίς

Βάζουμε σε ένα μπολάκι τις σταφίδες και ρίχνουμε το κονιάκ. Αφήνουμε όλη νύχτα να μαριναριστούν καλά.

Επίσης, ετοιμάζουμε και τα κραμπς αμυγδάλου. Στη μπασίνα βάζουμε το αλεύρι, τη ζάχαρη, την αμυγδαλόπουδρα και κρύο βούτυρο σε κυβάκια. Τρίβουμε με τα δάχτυλα μέχρι να αποκτήσουμε κάτι σαν "βρεγμένη άμμο". Μη δουλεύετε το βούτυρο πολύ γιατί θα γίνει μια μάζα και όχι κομματάκια. Βάζουμε σε ένα μπολάκι και το βάζουμε στην κατάψυξη μέχρι την επόμενη ημέρα.

Για τα μήλα

Πλένουμε, ξεφλουδίζουμε τα μήλα, βγάζουμε τα σποράκια και κόβουμε σε μικρά κυβάκια. Τα βάζουμε σε μια κατσαρόλα που επίσης προσθέτουμε τη ζάχαρη, το βούτυρο και την κανέλα (όσο σας αρέσει). Σιγοβράζουμε μέχρι να λιώσει η ζάχαρη και τα μήλα να μαλακώσουν - 10 - 20 λεπτά περίπου. Βγάζουμε από τη φωτιά και προσθέτουμε τις σταφίδες. 

Για τη βάση της τάρτας

Στο κάδο του μίξερ ή μια μπασίνα βάζουμε τη ζάχαρη άχνη, την αμυγδαλόπουδρα και το βούτυρο σε θερμοκρασία δωματίου. Χτυπάμε μέχρι να ασπρίσει και να αφρατέψει το βούτυρο. Προσθέτουμε το αυγό και ανακατεύουμε. 

Προσθέτουμε το αλεύρι και μόλις το πάρει, σταματάμε το ανακάτεμα. 

Τυλίγουμε τη ζύμη σε πλαστική μεμβράνη και την αφήνουμε στην κατάψυξη για 20 λεπτά να σφίξει. 

Ανάμεσα στις δυο λαδόκολλες ανοίγουμε ένα λεπτό φύλλο λίγο πιο μεγάλο από το τσέρκι που έχουμε διαλέξει. Με γρήγορες και προσεκτικές κινήσεις μεταφέρουμε τη ζύμη μέσα στο τσέρκι, την απλώνουμε καλά να κάτσει στα τοιχώματα. Βάζουμε το τσέρκι στην κατάψυξη για 20 λεπτά ή παραπάνω (όσο πιο παγωμένη είναι η ζύμη τόσο πιο σταθερή θα είναι στο ψήσιμο).

Προθερμαίνουμε τον φούρνο στους 160 C.

Βγάζουμε το τσέρκι από την κατάψυξη, με ένα πιρούνι τρυπάμε καλά τον πάτο της τάρτας  για να μη φουσκώσει στο ψήσιμο.

Ψήνουμε τις τάρτες για 15 λεπτά. Τις βγάζουμε, μοιράζουμε τη γέμιση και πασπαλίζουμε με κραμπς αμυγδάλου και βάζουμε ξανά στο φούρνο. Ψήνουμε για άλλα 30 λεπτά μέχρι να πάρει ομοιόμορφο χρυσαφί χρώμα. 

Τις βγάζουμε, αφήνουμε να κρυώσουν, πασπαλίζουμε με τη ζάχαρη άχνη και κανέλα και σερβίρουμε.

Praėjęs konkursas

Buvau dingusi iš eterio, nes daug dirbau ir ruošiausi konkursui, kurį organizavo mano mėgstamiausias Graikijos konditerijos žurnalas "Γλυκές Ιστορίες". Sėkmingai ir gal kiek netikėdama praėjau pirmąjį konkurso etapą, patekdama į pusfinalį, į kurį iš visų dalyvavusių 250-ties, buvo atrinkti 99 žmonės iš visos Graikijos.

Pirmąjį etapą perėjau išsiųsdama vieną originalų deserto variantą, kuris net nežinau, ar kur kitur egzistuoja. Tai buvo desertinis putėsių "vėrinys", suvertas ant tartos tešlos iešmelio, paguldytas ant biskvitinio pagrindo, pripildyto šokoladinio įdaro ir visas padekoruotas įvairiomis šokoladinėmis detalėmis. 

Buvau tikrai nudžiuginta, nes tarp daugybės graikų, atrinko ir mane (vienintelę užsienietę). 

Tad po mėnesio ruošimosi, prieš kelias dienas vyko pusfinalis, kuriame gaminome visi tokį patį juodojo, itin kartaus šokolado tortą, kuris buvo toks subtilus, toks ryškus, jog abejingų jam neliko - arba labai patiko, arba nepatiko visai. Aš buvau prie tų, kuriems jis patiko ir turbūt gaminsiu jį ir kada vėliau. 

Tris valandas trukęs procesas baigėsi su šiokiu tokiu nusivylimu (nes kas net ir giliausiame širdies kampelyje eidamas į konkursą nesitiki kažko laimėti), bet tuo pačiu jaučiuosi ir pakylėta. Graikijos mastu užimti 5 vietą iš 99 žmonių, manau, yra ne taip ir blogai, nors, žinot, labiausiai ašarą braukti norėjosi dėl tos "per plauką" akimirkos. Pritrūko keletos dešimtųjų taškų pereiti tą barjerą, bet turbūt ne šiais metais. 

Dabar kai mintys ir emocijos kiek nurimo, galiu pasidžiaugti neįkainojama patirtimi, kurią įgijau. Susipažinau su geriausiu šalies konditeriu, jo komanda, kitais šios srities specialistais. Buvo įdomu išsiskirti iš visų savo kilmės šalimi, nes nė vienas nesitikėjo išvysti mergaičiokės, staiga nusprendusios tapti Pastry Chef kitoje šalyje, mesti visko savoje ir siekti aukštumų Graikijoje. 

Taip pat konkursas padėjo suprasti trūkumus, kuriuos, norint tapti geresniam, man reikia tobulinti. Vienas iš jų - streso valdymas! Oj kiek baimės teko įveikti kantriai belaukiant savo eilės prieš žengiant į virtuvę, kiek minčių teko vyti į šoną, kad galėčiau nusiraminti, o ir kiek nemigo valandų prieš konkursą! Stresas buvo mane užvaldęs, bet, laimei, įžengus į virtuvę, jis liko už durų, galėjau ramiai dirbti, o tai buvo svarbiausia. 

Tad, kas pasikeis po šio konkurso? Labai daug. Nors ir negavau kažkokio realaus prizo, jaučiuosi palypėjusi vieną, gal net du, didelius laiptus aukštyn link to, ko tikrai noriu ir siekiu. 

Na, o šiam kartui širdyje ilgam išliks tie nepakartojami įspūdžiai, bei dar nesuvalgyto torto likutis :)